Labas. Šį žodį, per pastarąją savaitę sakiau žymiai dažniau nei įprastai. Sakau jį ir Tau. Labas. Ne laba diena, ne sveiki, o labas. Taip arčiau ir paprasčiau. Malonu buvo stebėti svečių reakciją. Vieni kiek pasimesdavo, kad kaip čia taip tiesiai šviesiai, o kiti atsakydavo tokiu pat šiltu labas. Anksčiau, kelis kartus esu pamąstęs, kaip reikės sveikintis. Labas, laba diena, sveiki? Koks bus tinkamiausias. O dabar tai kažkaip savaime išsisprendė.

Kaip ir reikalai su lazanija. Jūs neįsivaizduojate, koks akmuo nusirito nuo mano nugaros, kai iškepiau tai ką norėjau pamatyti jau pusę metų. Aš praeitą kartą rašiau, kad pagaliau man išėjo. Nenorėčiau išsižadėti savo žodžių, bet, pagal svečių nuomonę, ji kasdien darosi vis skanesnė. Mano nuomone, ji gali būti dar geresnė. Ir aš žinau kodėl taip yra. Pirma, aš rašausi kiekvieną žingsnį į savo knygą ir paskui darau pastebėjimus ir rekomendacijas kitam kepimui. Antra, dedu skirtingų gamintojų produktus. Vien kol radau tinkamą mozzarella reikėjo keturių kepimų. O bechamell padažas vis dar mano eksperimentų aikštelėje. Ir žinote, kuo toliau, tuo labiau man tai patinka. Kai jau turi tave tenkinančią bazę, gali sau leisti šiek tiek pažaisti su vienu ar kitu produktu, sužinoti koks jo kiekis kokią įtaką daro.

Panašiai ir su naminiais makaronais. Kai darai vieną porciją, po kiek laiko pasimiršta ką ten ir kaip darei. O kai per dieną jų būna daugiau, tai gali eksperimento tvarka bandyti išgauti kuo geresnį rezultatą. Tiesą pasakius, čia kalbu apie miltų ir kiaušinio santykį. Ir, jei atvirai, tai italų standartas - vienas kiaušinis + 100 gramų miltų yra numero uno. Jokia kita tešla neišverda tokia minkšta ir tuo pačiu nebūna nei ištežusi, nei gleivėta.

Visai kitokia situacija yra su kitomis meniu dalimis. Gal tik kiek galvą iškelia sriuba, bet ir čia aš noriu daugiau įvairovės. O užkandžiai ir desertai sėdi, kaip prisidirbę pirmokai, nuleidę galvas.

Štai tokį carpaccio norėčiau matyti ant stalų, bet, tiesą pasakius, dar neteko gauti tokios kokybiškos jautienos kaip Italijoje.

Pietų metu tai visiškai neaktualu, bet vakarais buvau paklaustas ne kartą ir ne du, kokie yra Piccolo desertai. Va tada ir aš kaip pirmokas sakiau, kad dar neturiu. Tik galvos nenuleidau, nes būtinai juos noriu atrasti ir atnešti prie kavos ar arbatos. Kai kas sako, kad na, o kas čia tokio sunkaus, paimk ir padaryk pagal receptą. Bet aš noriu kitaip, aš noriu su specu, kuris padarius pasakytų ar ok, ar galim dar geriau. Kuo daugiau gausiu kitų nuomonių ir rekomendacijų, tuo bus geriau. Ir kalba eina ne vien apie desertus ar užkandžius. Papildomo dėmesio reikia ir karštiesiems patieklams. Reikalas tame, kad norėčiau matyti meniu keliais karštaisiais patiekalais daugiau. Nes esminis principas nesikeis - lazanija ir makaronai lieka pagrindui, o kiekvieną dieną norėtųsi turėti du tris kitokius patiekalus. Ateini ir klausi kas šiandien dar yra. Kalbu apie kepsnius ir troškinius. Lazanija yra pamatas, makaronai yra sienos, reikia dar kepsnių, busiančių stogu, užkandžių, būsiančių durimis ir desertų, būsiančių langais.

Štai tada Piccolo namas bus paruoštas gyvenimui.

Tada bus galima ir apie kilimus ir  paveikslus pagalvoti.

Nuotraukos iš kelionės į italiją.

 

 

Patiko (5)

Rodyk draugams