BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2 metai ir 161 diena. Sekmadienio pusryčiai.

Per visą laiką nuo atsidarymo, Piccolo nedirbo nei vieną sekmadienį dėl kelių priežasčių. Pirmoji buvo poilsio poreikis, nes darbo krūvis tikrai nemenkas, todėl dirbti septynias dienas per savaitę tiesiog fiziškai neįmanoma. O antroji buvo mūsų religiniai įsitikinimai, kad sekmadieniais nereikia dirbti. Dažnai sulaukiame pasakymų, kad būtų smagu, jei restoranėlis dirbtų sekmadieniais, kad būtų smagu susitikti sekmadienio pietų su draugais, pabūti ir pavalgyti su šeima. ir juokaudamas ir rimtai atsakydavau, kad būtent dėl šios priežasties, kad smagu susitikti su draugais ir pabūti su šeima, mes ir nedirbame.

Laikas nuo laiko, su svečiais, su kuriais bendraujame artimiau, pajuokaudavome, kad imti ir atidaryti Piccolo sekmadieniais galėtų jie. Su savo meniu, patys gamindami ir aptarnaudami. Bet iki šiol viskas buvo juokų forma. Iki šiol. Antradienį, įpusėjus vakarienei, prieina prie manęs dažnas restoranėlio svečias Andrius ir sako: “šį sekmadienį norėtume kepti „čirvinius” blynus, o už blynus surinktus pinigus padovanosime jūsų vaikų rūbeliams”. Nustebau. Dažnai būna, kad apie kažką pašneki, bet tai ir lieka kalbomis, o čia pasiūlymas guli ant stalo. Negali nesutikti. Tik vieną salygą pakeitėm - pasitarę su broliu Arūnu, pinigus paprašysime perduoti šeimai, kuriai šiuo metu sunku, ir kuri šiuo metu neturi tokios galimybės užsidirbti, kokią turime mes. Po mano ligos ir vaikų gimimo, tikrai buvo sunki situacija, nes restoranėlis nedirbo beveik du menesius ir be artimųjų pagalbos Piccolo būtų uždarytas penkis kartus, tačiau dabar vėl viskas grįžo į savo vietas, vėl daug svečių ir viskas bus gerai.

Sutarę detales, nusprendėme, kad pusryčiai prasidės pusę dvyliktos ir tęsis iki pirmos po pietų. Vienuoliktą nulis nulis, Andriaus mergina Emilija jau lūkuriavo prie durų. Prasidėjo pasiruošimas pusryčiams. Keturios blynų keptuvės, keturi indai ryte, Andriaus mamos paruoštos blynų tešlos, indeliai įvairių uogienių ir džemų. Viskas atrodė ir buvo rimta. Rimtas buvo ir jaudulys, ir bandymas jį paslėpti, ir kavų darymas, ir blynų kvapas. Viskas. Buvo. Nerealu. Kelias akimirkas nuklydau į pačią Piccolo pradžią, į pirmuosius pietus ir vakarienes, prisimindamas savo jaudulį, kuris nedingo iki šiol. Nepakartojamas jausmas.

Ir to jausmo apimtas išėjau. Palikau naujuosius šeimininkus ir jų svečius vienus, kad jie pabūtų savaip. Grįžau tik į pačią pabaigą, kartu su Karolina ir vaikais. Suvalgėme kelis nerealaus skonio blynus, vėliau visi kartu sutvarkėme restoranėlį ir uždarėme duris iki antradienio. Buvo miela, gera ir nauja. Bet svarbiausia, kad buvo gera. Būtų smagu, jei tokie pusryčiai taptų tradicija, pavyzdžiui, kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį.

Rodyk draugams

305 diena. Naujas darbo laikas.

Praėjus beveik dvejiems mėnesiams nuo atidarymo, paaiškėjo, kad kuo toliau, tuo daugiau lieka nepadarytų darbų, kurių neatlikus, restoranėlis negali judėti toliau. Taip, elementari kasdieninė veikla įmanoma, bet apie vystymąsi, naujų patiekalų kūrimą, galų gale apie dokumentų tvarkymą nėra net kalbos. Ir tą daryti, atvirai pasakius ne kiek reikia, kiek norisi. Norisi judėti į priekį, norisi, kad kai gaminu, galvoje būtų tik mintys kaip skaniau pagaminti. Šiuo metu dar yra ir tokios: reikia pakabą prisukti, reikia lentynėles po baru padaryti, reikia mažus šaldytuvus gauti. Žodžiu, trumpai sakant, darbų ir darbelių yra daugiau nei laiko. O gal ir laiko planavime dar ne viskas iki galo peržiūrėta.

Bet kokiu atveju, šiai dienai, po ilgų svarstymų ir apmąstymų, nusprendėme, kad laikas šiek tiek pakeisti darbo laiką. Pirmadieniais dirbsime nuo 17.00, o šeštadieniais nuo 11.00. Pirmadienis bus visų reikalų tvarkymui, kurie susikaupė per savaitę, o šeštadienį valanda vėliau atsidarysime dėl labai paprastos priežasties - pietaujantys pradeda rinktis apie pirmą, o kad ir pusryčiaujantys galėtų kur alkį numarinti, dirbsime nuo 11.00.

Pakeitimai nėra labai dideli, bet tai leis Piccolo judėti į priekį.

Darbo laikas:

Pirmadieniais 17.00 - 22.00

Antradieniais 11.00 - 22.00

Trečiadieniais 11.00 - 22.00

Ketvirtadieniais 11.00 - 22.00

Penktadieniais 11.00 - 22.00

Pertrauka 15.00 - 17.00

Šeštadieniais 11.00 - 22.00

Sekmadieniais nedirbame

Rodyk draugams

228 diena. Liko taip nedaug.

Sakau taip nedaug, nes labai daug jau padaryta. Ir išsamus maisto gamybos proceso aprašymas, ir kalkuliacinės lentelės, ir interjero pasikeitimai. O beliko užvilkti keturis kėdžių atlošus, atvežti rūbų spintelę ir viską vėl kruopščiai išvalyti. Darbo daugiausiai dienai, bet jaučiu, kažkodėl, kad tai užtruks ilgiau. O gal ir ne, nes prieš kelias dienas parašiau dalį įrašo apie dar nepadarytus darbus, o šiandien didžioji jų dalis jau padaryta.

Darbas, pareikalavęs visos dienos - kriauklės montavimas. Kaip ir daugelį dalykų, kriauklę pavyko gauti už 0 Lt, pagal skelbimą.  Važiuodamas pasiimti maniau, kad ten bus tik kriauklė ir maišytuvą jau teks pirkti, todėl pamatęs jį prisuktą prie kriauklės labai apsidžiaugiau. Buvo ir spintelė, bet pastaroji po mano detalios apžiūros neteko rankenėlių ir vyrių, o medinės dalys susipažino su konteineriu. Gaila, bet buvo visiškai nebetinkamos. Viską išardęs dalimis ir nuėmęs maišytuvą ėmiausi valymo, nes viskas buvo aptaškyta glaistu ir tinkavimo skiediniu - kriauklę atidavė žmogus, kuris darė remontą. Ir štai, po kelių valandų, ji vėl švytėjo kaip nauja. Beliko nupjauti dalį stalviršio ir viską sumontuoti į savo vietas. Santechniniai darbai pavyko gana lengvai, išskyrus vietas, kur teko sujungti metalines alkūnes. Po kelių metrų sandarinimo juostos vanduo nustojo lašėti. 

Santechninis Lego
 
Atnaujinta plautuvėSenai plautuvei naujos dalys
 
 
Konstruktorius sukonstruotas

Sesės plautuvės

Dar vienas džiugus pasikeitimas - metaliniai apvadai ant stalviršio kraštų. Buvau suplanavęs tą padaryti vėliau, bet džiaugiuosi, kad teko dabar. Dabar bus ramu dėl valymo. Dabar visi paviršiai ir kraštai lygus, lengvai valomi ir esant reikalui dezinfekuojami.

Metaliniai apkaustai     Aukšto lygio stalviršis
Metaliniai apkaustai

Atkeliavo ir vandens negeriančios grindys. Sukau galvą kaip išspręsti šį uždavinį ir sumąsčiau, kad geriausiai mano situacijai tiktų guminis keičiamas kilimėlis. Pradžioje ieškojau vien tik guminio, be audeklo paviršiaus kilimo. Tokių yra pirkti, jie kainuoja apie 200 litų. Todėl pradžiai priėmiau sprendimą nuomoti kilimėlį, kurio apačia iš lygios gumos, tai kodėl ta apačia negalėtų tapti viršumi. Ir štai, guminės grindys patiestos. Jos gali būti keičiamos, kai tik susipurvins ir tai kainuos 10 litų. Taip pat mažos, bet svarbios detalės - valymo inventoriaus ir paviršių bei sandėliavimo vietų sužymėjimas. Tai būtina kiekvienoje profesionalioje virtuvėje. Pakeliui su visais darbais nudažėme ir meniu lentas.

Meniu lenta

Meniu lenta

Dažymo darbai baigti

Dažymo darbai baigti

Likusių darbų sąrašas

Likusių darbų sąrašas

Kiekvienas padarytas darbas ir pašalintas trūkumas artina atsidarymo dieną. Labiausiai mane įkvėpė ir jėgas sugrąžino makaronų gaminimo mašinėlė, kurią padovanojo Danutė, mano žmonos mama. Tiems, kurie įsivaizduoja, koks tai malonumas, nieko nesakysiu, o tiems, kurie neįsivaizduoja - jūs neįsivaizduojate koks tai nerealus dalykas. Bet čia ir sustosiu, nes pirmas naminių makaronų gaminimas vertas atskiro įrašo.

Rodyk draugams

211 diena. Žinios.

Turiu gerų naujienų. Ir tiesą pasakius jų nemažai. Pagal mano sudarytą darbų planą, tiksliau trūkumų šalinimo planą, nuo praeito penktadienio, kas dien įrašau į langelį prie kelių atliktų darbų „atlikta”. Jau padarytas išsamus maisto tvarkymo proceso aprašymas. Jei kam reikės, sakykit, pasidalinsiu, nors kiekvienu atveju pats procesas yra skirtingas, bet bent jau pagrindas bus. Padariau ir kalkuliacines - technologines korteles. Šioje vietoje norėčiau atsiprašyti visų virėjų, su kuriais teko dirbti. Visad virėjus skubindavau ir sakydavau, kad nėra čia ko laiko gaišti, padarykit kuo greičiau, bet pats dėliojau produktus ir rašiau visą dieną.
Padarius beveik visas kalkuliacines lenteles, supratau, kad jų numeracijoje nėra jokios tvarkos, pagal kurią galima bus dirbti, kai kortelių bus ne vienuolika, o keli šimtai. Gerai, kad tą supratau dabar. Sistema itin paprasta. Pvz., ragu priskyriau pusgaminių kategorijai ir kotreles priekyje uzrasiau 0 - Nr. 0001. Bešamelio padažą - Nr.0002. Tai mano pasiruošti pusgaminiai, tiksliau jų numeriai prasidės 0, toliau, pagal įprastą meniu seką, salotos su vienetu priekyje (Nr.1001), sriubos su dvejetu, karštieji su trejetu ir t.t. Paprasta ir be galo patogu. Sudėlioji pagal numerius į skirtingus folderius ir tvarka. Jei kas žinot ar naudojat kitokią sisteminimo formą, pasidalinkit, butų labai įdomu.
Jau keli punktai įvykdyti ir sutarčių, kurias būtina sudaryti iki atsidarymo, dalyje. Sutartis su kenkėjų naikintojais guli ant stalo. Vadybininkas, tikras siaubo istorijų meistras, įtikino mane, kad tarakonai ir kiti žavūs naminiai gyvūnėliai, reikalauja jų nuolatinio (kartą per mėnesį) rūpesčio. Tai papildomi kaštai, bet patalpų išsami apžiūra ir dezinfekavimas yra privalomas bent kartą per mėnesį. Palyginus, tarakonų ir kitų gyvūnėlių priežiūra nėra brangi - 40 Lt per mėnesį. Tai daug pigiau nei sriuboje rastas tarakonų olimpiados plaukimo čempionas.
Paruošiau visus dokumentus ir dėl atliekų šalinimo. Per kelias dienas bus paruošta sutartis ir galima bus sudėti spaudus.
Dar liko techninė dalis. Juokas ima iš savęs, bet kėdes darom nuo šeštadienio. Kiekvieną dieną po nulį kėdžių. Labai didelis krūvis. Na, bet kaip nors. O jei rimtai, tai dar reikia kilimėlių, rankšluoščių laikiklių ir jų pačių, valymo priemonių. Šiuo metu ieškau įmonės, kuri tiektų viską palankiomis sąlygomis ir nesakytų, kad aš per mažas klientas. Man kilo idėja, kad kitą įmonę pavadinsiu UAB „Stambus klientas”. Čia rimtai.
Noriu padėkoti Ievai, už labai gražią dovaną restoranėlio bibliotekai - BuisinessWeek, People, Newsweek, Time ir The economist žurnalų kolekciją. Kai kurie net 10 metų senumo. Bus įdomu juos paskaitinėti, pažiūrėti kokias prognozes darė ir kaip mąstė ekonomikos apžvalgininkai tuomet, ar pasitvirtino jų prognozės. Tai bus mažosios bibliotekėlės dalis, kuria mielai dalinsiuosi. Su jūsų pagalba, atnešant įdomias knygas, noriu padaryti mini biblioteką, kurioje būtų nedaug, bet pačių geriausių knygų. Atneši savo knygą ir pasiimi kieno nors kito. Ir taip ratas sukasi nusustodamas. Visad žinai, kad čia rasi ką nors vertą tavo brangaus laiko.

Nebedaug liko ir vėl stosiu prie savo mylimos viryklės. Aš čia rimtai apie meilę, nes ant šios viryklės, kuri kadaise stovėjo tėvų namuose, gaminau nuo 16 metų.

Rodyk draugams

195 diena. Pirmoji Piccolo Canopi diena

Nuo šios dienos skelbiu restoranėlį gimusiu. Priežastis tam labai paprasta - paruošta ir iškepta pirmoji lazanijos porcija, kurią galima užsisakyti ir suvalgyti. Simboliška, kartu tai ir mano gimimo diena. Matyt taip ir turėjo būti. Pagalvojau, kad labai bus patogu atsiminti. Be to ir skaičiai sutampa. Man po metų bus 31, piccolo 1, dar po metų man 32, piccolo 2. Lengviau ir nebūna.

Diena šiandien prasidėjo kiek vėliau nei tikėjausi. Todėl buvo daug skubėjimo iki atvykimo su produktais į restoranėlį. Po parduotuvę tikrąja to žodžio prasme skraidžiau. Buvo smagu, bet tas skubėjimas nuvargino. Bet atvažiavus atsigavau. Išgėriau puodelį espresso ir pirmyn. Pasiruošimas užtruko 4 valandas. Tiesą pasakius nesupratau kaip taip išėjo, bet faktas, kad reikia suktis greičiau. Bus dar vienas darbas peržiūrėti ką ir kada daryti, kad nesigaištų laikas. Nes vien su bechamel padažu žaidžiau pusę valandos kol padariau tokį koks turi būti. Aišku, galima viską buvo ir greičiau padaryti, bet tada būtų nukentėjusi kokybė. Ši opcija manęs visiškai netraukė. Džiugu tai, kad lazanija super. Apskrudusi, traškančia plutele, sluoksniai gerai sukibę ir skani. Beje, man retai kada būna skanus mano paties gamintas valgis, nors kiti sako, kad labai skanu, bet šiandien gerai. Šiandien taip kaip reikia. Ne, taip kaip turi būt.

Jau pasidariau rytojaus produktų sąrašą. Nuo šiandien pirkinių liko tik sviesto ir miltų. Visa kita reikės pirkti naujai. Gerai buvau viską pasiskaičiavęs, kas leido šiandien išleisti tik tiek kiek iš tikrųjų reikia.

Viskas, einu ruoštis vakarui, o visų jau laukiu išalkusių ir norinčių jaukiai pailsėti ir atsirestauruoti.

Rodyk draugams

191 diena. Produktai, jų tiekimas ir kitos prekės

Jei būčiau apie tai rašęs vakar, būtų labai piktas įrašas. Buvau piktas kaip niekada kai po pietų paskambino tiekėjo vadybininkas ir pasakė, kad man jokio atidėjimo negalės padaryti, nes per didelė rizika. Kalba ėjo apie kelis šimtus litų pirmąjam produktų užsakymui. Tiesą pasakius, nesupratau kur čia ta per didelė rizika. Mažam tiekėjui gal ir taip. Net ir šimtas neatgautų litų yra skaudu, bet buvau sutaręs su, galima sakyti, didžiausiu tiekėju. Bet yra kaip yra, dar kartą įsitikinau, kad kol nėra parašų ant sutarties, negali tvirtinti nieko.

Šiandien gi, situacija man atrodo visiškai kitokia. Džiaugiuosi, kad negavau galimybės dar vienoje vietoje padaryti įsiskolinimo, kurį būtų reikėję atiduoti per kelias savaites. Sprendimas buvo priimtas sekantis - produktus patieklams pirkti iš apyvartos. Aišku, ji menka, bet pirmam kartui man reikės apie 50 litų, kad galėčiau pagaminti pirmuosius kelis pietus. Iš pietų apyvartos bus galima ir vakarui nusipirkti produktų. O ryte vėl taip pat, iš vakarykštės. Karoliuk, nepyk, bet prieskoniai, druska ir kiti birūs produktai iškeliaus iš namų. Atsargos nedidelės, bet nereikės ir tam išleisti pinigų. Taigi, mielieji, pirkdami kavą ir arbatą, pagreitinsit ir maisto atsiradimą. Šioje situacijoje matau dar vieną, labai svarbų privalumą - produktai bus asmeniškai mano atrinkti su aukščiausiu kokybės patikrinimu ir maksimaliai šviežūs. Tai man kainuos kiek brangiau, visutiniškai apie 10 procentų, bet kai paskaičiuoji, tai vienas patiekalas pabrangsta tik keliolika centų. Manau apsimoka.

Lygiai toks pat sprendimas buvo priimtas ir su indais bei įrankiais. Jų suma perkant sudarė beveik 2000 Lt. Išvengsiu ir to. Namie turime 24 vienetų stalo įrankių komplektą, kurį žmona atiduoda su salyga, kad per metus namie atsiras sidabrinis. Aš net nežinau kiek jis kainuoja, bet įtariu kad nemažai. Stiklinių ir taurių yra pakankamai. O įdomiausias dalykas yra su lėkštėmis. Dar nesant restoranėlio idėjai, ieškodamas staltiesių vestuvėms, užsukau į parduotuvę, kuri užsidarinėjo remontui. Pagal gautą info ten turėjo būti dvi man reikalingos staltiesės. Aišku, jų jau nebebuvo, bet aptikau, kad lėkštės, kainavusios po 5 Lt tekainuoja 1,2 Lt. Tai spėkit kiek jų liko lentynoje po mano pažiūrėjimo. Teisingai, nei vienos, paėmiau visas 52. Panaudojome jas vestuvėse, nereikėjo nuomotis, o dabar panaudosime ir Piccolo. Taigi, problema išspręsta iš visų pusių. Jokių įsipareigojimų tiekėjams, jokių skolų. Kas dieną reikalingos pajamos sumažėjo dar keliais šimtais litų.

Noriu pasidžiaugti dar vienu nuostabiu pasikeitimu. Pakabinome užuolaidas, ant palangės pastatėme gėlių, šviestuvą, ant stalo atsirado padėkliukai. Baras gavo trukstamą šviestuvą. Žodžiu - vyksta įsikūrimas.

Rodyk draugams

189 diena. Situacijos apibendrinimas iki atsidarymo.

Iki starto liko taip nedaug, o kartu ir daug. Pirmoji salė švari, bet tuščia, stovi tik stalai ir kėdės. Antroje tikros dirbtuvės: šviestuvų, kėdžių ir įvairios produkcijos fabrikėlis. Šiandien išvežėme daiktus, kurių nebereikės. Įvairios lentos ir plokštės ramiai pagulės kurį laiką sandėliuke.

Dabar labai dvejoju ar teisingai padariau, kad pradėjau prekiauti dar neįrengus visko iki galo. Yra ir pliusų, ir minusų. Privalumai, kad vieta darosi žinoma anksčiau ir kalbos apie ją jau skinda. Be to, vienas kitas litas jau įkapsėjo į kasą. O jei tiksliai, tai 33 litai. Trūkumas tame, kad svečiai mato ne galutinį produktą. Aišku, visi supranta, bet neužbaigtumo vaizdas išlieka.

Tam, kad jis kuo greičiau dingtų, dar reikia padaryti šiuos darbus: užkabinti užuolaidas, sutvarkyti apšvietimą, užtiesti baltas staltieses ir suvežti indus bei įrankius.  Visa tai gražios detalės, bet svarbiausia - sudaryti startinį meniu, paskaičiuoti produktų kiekius bei patiekalų savikainas, nustatyti kainas ir viską gražiai užrašyti lentoje. Štai tada bus galima ir pasidžiaugti.

Rašydamas supratau, kad dar neaprašiau maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gavimo proceso. Tai - svarbiausias dokumentas, kuris nurodo, kad įmonės gamybinės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus ir, kad jose iš principo galima gaminti. O paskui jau viskas priklauso nuo gamintojo. Tiek kokybė, tiek skoniniai dalykai. Šį dokumentą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Procesas padarytas itin paprastas ir patogus. Paduodamas prašymas, prie jo pridedant objekto, kuriame bus ruošiamas maistas, projektą ir maisto tvarkymo proceso aprašymą. Maisto tvarkymo procesas paprasčiau sakant yra maisto gaminimo būdas ir patiekalų tipas. Aprašant procesą svarbiausia nepamiršti elementarios higienos, kurios laikomasi ir namie. Produktai plaunami, paruošiami, apdorojami ir patiekiami. Truputi sudėtingiau yra su technologiniu projektu. Ir čia esminis dalykas - produktų keliavimo per patalpas tvarka. Atrodo nieko sudėtinga - tereikia sudėlioti įrengimus ir darbinius paviršius pagal poreikius, bet realybėje susiduriama su tokiomis problemomis: indų plovimo zonoje švarių indų išnešimo ir nešvarių indų atnešimo takų susikirtimas, patiekalų išnešimo ir nešvarių indų nešimo takų susikirtimas ir prie darbinių paviršių kriauklių trūkumas. Tai dažniausios klaidos, lemiančios projektų perdarymą ir laiko gaišimą. Norintiems išvengti panašių klaidų visad patariu arba kreiptis į profesionalus, arba į pačia tarnybą.

 

technologinis projektas, pateikiamas maisto ir veterinarijos tarnybai
technologinis projektas, pateikiamas maisto ir veterinarijos tarnybai

Pateikus visus dokumentus, atvyksta inspektorius, kuris įvertina objekto būklę ir, jei viskas tvarkoje, kitą dieną išduodamas pažymėjimas. Jei yra poreikis turėti ir alkoholio licenciją, šį pažymėjimą būtina gauti iki prašant licencijos alkoholiui.

Toliau seka Geros higienos praktikos taisyklės maisto produktų prekybos įmonėms ir jų priedai (registracijos žurnalai). Jos irgi privalomos ir veterinarijos tarnyboje būtina nurodyti asmenį, atsakingą už šių taisyklių laikymąsi. Trumpai tariant, jose nusakoma kaip turi būti laikomi ir apdorojami maisto produktai, patiekalų gaminimas ir bendri higienos reikalavimai maitinimo įstaigose. Šių taisyklių dar nenusipirkau, bet tai reikia padaryti kaip įmanoma skubiau.

Rodyk draugams

188 diena. Po savaitgalio kaip po karo.

Tikrąja to žodžio prasme. Pusiau luptos, pusiau dažytos kėdės, dulkių kalnai, seni gobelenai ir porolonų skiautės. Mano optimizmas eilinį kartą mane apvylė. Tikėjausi, kad per savaitgali pavyks viską sutvarkyti, bet iki visko dar kaip iki nežinau ko. Aišku, galėjome viską suspėti, bet nusprendėme daryti gerai ir tvarkingai. Esmė tame, kad nulupome visą seną gobeleną nuo kėdžių ir minkštąsias dalis, kurias pradžioje ketinau tiesiog apvilkti, bet pažiūrėjus ant ko tektų sedėti, baisoka pasidarė. Tai užėmė nemažai laiko, tiksliau visą savaitgalį daugiau nieko ir neveikėme. Kedžių dažymas ir ruošimas. Džiugina tai, kad bus padaryta maksimum. Ne šiaip sau tept lept, o taip kaip turi būti.

Kėdės senutės iš Natiškių ir Šilutės

Kėdės senutės iš Natiškių ir Šilutės

Kėdžių atlošai ir sėdimosios

Kėdžių atlošai ir sėdimosios

Išardyta, nulupta ir pataisomai sugadinta sėdimoji

Išardyta, nulupta ir pataisomai sugadinta sėdimoji

Paruoštų dažymui kėdžių fotosesija

Paruoštų dažymui kėdžių fotosesija

Pirmą kartą nudažytos kėdės

Pirmą kartą nudažytos kėdės

Kėdes džiovinome ir menulio šviesoje

Kėdes džiovinome ir menulio šviesoje

Nepamiršome ir švaros. Karolina išvalė langus, kartu nušlavėme gatvelę ir šaligatvius. Pirmą kartą šlaviau gatvę. Buvo smagu, kaip koks tikras šeimininkas.

Vakarop dar ėmiausi vienos vaikiškos kėdutės, bet mano patirtis čia buvo apgailėtina. Stenėjau kaip senas diedas, tupinėjau tupinėjau aplink, bet šį tą pagaminau. Kai pabaigsiu, įdėsiu savosios, o čia Karolinos koncepcinis modelis.

Šį savaitgalį galima pavadinti draugų savaitgaliu. Vienas po kito užsukinėjo pažįstami, draugai ir kaimynai. Rūta, Mariau, jūsų kėdė susipažino su Viktorijos kėde, mielai bendrauja, bet ilgisi jūsų. Aplankykite ją.

Rūtos - Mariaus ir Viktorijos sėdimosios  Iš kairės: Rūtos-Mariaus ir Viktorijos sėdimosios

Rodyk draugams

184 diena. Kėdės ir pirmas klientas. Tikras

Šiandien pagaliau jas pamačiau. Jo. Būna aišku ir baisiau, bet nieko gražaus. Kai kurios sulūžusios, kai kurios suplyšusios. Bet džiugina, kad yra pagrindas, iš kurio bus galima padaryti gražų baldą. Pirma reikės sutvarkyti karkasą, paskui viską nušveisti ir nudažyti. Kol džius, pervilkti medžiagines dalis nauju audeklu ir galiausiai viską sudėti į savo vietas. Darbo nemažai ir kas blogiausia jis nebuvo planuotas. Nepavykus idėjai, kad kėdes suneš draugai ir tie kas norės turėti savo asmeninę kėdę, reikės darbus daryti skubiai. Dar šiandien, nors jau aštuonios vakaro, turiu peržiūrėti kiekvieną kėdę, sutvirtinti karkasą ir paruošti dažymui. Ryt nudažyti ir poryt sustatyti viską į savo vietas.

Noriu pasidžiaugti dar vienu dalyku. Šiandien parduotas pirmas tikras, tikram klientui, tikros kavos puodelis. Tai buvo kaimynas, šalia turintis dailės reikmenų parduotuvėlę. Kaip paaiškėjo, jis kadaise nuomavosi mano patalpas dviračių nuomos verslui. Buvo apie ką pašnekėti. Ir apie darbuotojus, dirbančius ne taip kaip sau ir apie draugus versle. Ir vėl pajutau tą neapsakomai malonų jausmą, bendravimo už baro malonumą. Tai tiek šiam vakarui naujienų. Nuotraukų su kėdėmis nedėsiu, nes nenoriu, kad paskui košmarus sapnuotumet. Iki rytojaus.

Rodyk draugams

183 diena. Myliu savo darbą

Šiandien kiek kitokia diena nei kitos. O kitokia tuo, kad nuo durų atrakinimo praėjus keliolikai minučių, ant durų užkabinau užrašą „atidaryta” ir mažą mažytį meniu su trijomis pozicijomis. Espresso, americana ir arbata. Tik tiek šiai minutei galiu pasiūlyti. Jausmas nerealus. Tas pirmo kliento laukimas, jo neatėjimas, galvojimas kodėl ir atsakymų rašymas sukelia be galo malonų jausmą. Nežinau ar taip ir kitiems yra kai pradedi kažkokį naują etapą, bet aš kažkokiame pakylėjime. Aišku, paziūrėjus į kasą, truputį nusileidi ant žemės, bet po kelių sekundžių vėl budi :) Gaudai praeivių žvilgsnius, stebi jų reakciją. O, ka tik pražioplinau porelę. Stovėjo ir žiūrėjo į meniu, o aš žiūrėjau į monitorių. Persikrausčiau arčiau lango, nes už baro kyšo tik mano galva, kuri ruda kaip ir pats baras.

Ryte buvo užėjusi močiutė, matyt buvo išėjusi pavedžioti savo šuniuką. Pasiūliau kavos, bet neturėjo su savimi pinigų. Tai sakau, kadangi jūs mano pirma klientė, tai pavaišinsiu. Labai maloni moteris. Bet svariausia, kad kava jai patiko. Nustebau, tiesą pasakius, kad espresso jos mėgstamiausia. Pažadėjo perduoti savo kaimynams, kad apsilankytų.

Kai pagalvoji, kaip gera, kai gali žmonėms perduoti geras emocijas tokiais paprastais būdais kaip kavos puodelis ir malonus pokalbis. Net nustembi ir tuo pačiu apsidžiaugi, kad nuosirdumas dar yra. Jėga, einu toliau kraštytis, valytis ir laukti svečių. Užsukit :)

Vakar žadėjau įdėti baro ir virtuvės foto. Prašom susipažinti :)

Rodyk draugams