Panara – kaimas Varėnos rajone, 4 km į šiaurės rytus nuo Liškiavos, kairiajame Nemuno krante. Seniūnaitijos centras. Yra Merkinės gimnazijos pradinis skyrius, biblioteka. Štai tokį aprašymą pateikia Vikipedija. O mano galvoje Panara asocijuojasi su Pilnų namų bendruomene. Iš vienos pusės su vyrų vienuolynu, o iš kitos - su ekologiškų prieskoninių žolelių ir vaistažolių ūkiu.

Pradžioje į Panarą su Karolina atvažiuodavome sekmadieniais. Šalia, Merkinėje, leidome daug laiko, ypač vasarą ir vieną kartą atvažiavus tai tapo savotišku įpročiu. Pripratau ir prie bendruomenės auginamų prieskonių ir arbatų. Iš priekonių stalčiuko pamažu iškeliavo parduotuvėje pirkti prieskoniai ir apsigyveno „panariniai“. O atsidarius Piccolo, makaronų priekoniai užėmė tvirtas pozicijas šalia baziliko ir rozmarino. Pamenu Karolinos reakcija, kai susidėjau namų prieskonius į dėžutę ir išnešiau į Piccolo, nebuvo pati geriausia, bet. Tiesiog taip reikėjo. Paskui jau pirkdavome prieskonius specialiai restoranėliui. Pamenu ir moters, parduodančios prieskonius reakciją. Sakydavau - man dešimt maišelių makaronų prieskonių. O ji kaip kaip? Dešimt? Bet apie Panarą ne rašyti ir ne skaityti reikia, o ten tiesiog nuvažiuoti, pabūti, tiesiog pabūti.

O mūsų lankytojai nuolat manęs klausdavo, kas čia taip kvepia, ką jūs čia dedate į sultinį ar į makaronus. Susidomėjimas buvo toks, kad nusprendžiau susitarti su Pilnų namų bendruomene ir pradėjome prekiauti jų prieskoniais mūsų restoranėlyje. Pora savaičių ir reikalas buvo išpręstas. Prieskoniai ir arbatos rado savo vietą restoranėlio lentynose, o aš džiaugiuosi galėdamas dalintis tuo, ką esame atradę. Daugiau apie bendruomenę www.pnb.lt , o daugiau apie ekologiško vaistažolių ūkio projektą http://www.pnb.lt/pnb_lt/content.php?page=projektai/mpp/index .

Dar vienas įdomus dalykas, atsiradęs visiškai netyčia – Piccolo salotų padažas. Kelis kart svečiai užsiminė, kad bandė pasidaryti tokį pat padažą, bet išeidavo tik panašus. Ir vieną dieną aš paėmiau ir padariau daugiau padažo, supyliau į mažą buteliuką ir padaviau vienai šeimai dovanų. Paskui dar kelis kart taip. O visai neseniai nusprendžiau, kad reikia pabandyti pradėti juo ir prekiauti. Taip pamažu gyva tampa ir mūsų idėja, kad žmonės, gali ne tik pas mus pavalgyti, bet patikusius skonius parsinešti ir į savo namus.

Štai tokių dalykų nutiko iki nusprendžiant padaryti pertrauką. O jos labai reikėjo, nes beveik po dvejų metų veiklos Piccolo jau turėjo šiek tiek atsinaujinti ir sekantį sezoną pradėti labiau pasiruošęs. Kalbu apie dažų kvapą, sklindantį nuo perdažytų sienų (tiesa, dažiau tik virtuvėjes zonoje ir vieną sieną salėje), perdažytų stalų ir baro, kuris pastaruoju metu gerokai „apsilaupė“. Dar virtuvėje atsiras naujos grindys, kurias bus lengviau prižiūreti ir bus patogiau ant jų stovėti, stalviršių šviestuvai, keli šaldytuvai ir dar vienas stalviršis. Žodžiu, Piccolo planas, laikui bėgant perdaryti virtuvę iš namų virtuvės į profi, žengia pirmus žingsnius.

Antras žinsnis bus rugsėjo viduryje, kai į Lietuvą, labai tikiuosi, atvažiuos Francesco. Italas, mano kaimyno Alessandro draugas, kuris norėčiau, kad taptų mūsų komandos nariu. Kadangi dar nieko tiksliai nežinau, todėl daug nieko ir nesakysiu, kad neprisikalbėčiau.

Atsidaryti norėčiau kuo greičiau, planas yra kitą savaitę. Bet kadangi artimiausiu metu tapsiu tėčiu, gali tekti atsidarymą atidėti keletui dienų.Tiesą pasakius, aš net neįsivaizdavau, kiek yra reikalų, susijusių su šeimos pagausėjimu. Taip jau būna, kai restorane dirbi pats ir keli pagalbininkai, tada šeimos gyvenimas labai glaudžiai siejasi su restorano gyvenimu. Tikiuosi, kad ateityje užaugsime tiek, kad restoranas galės priimti svečius ir tuomet kai Tadas veda vaikus į pirmą klasę, ar išvažiuoja atostogauti. Bet tam reikia šiek tiek laiko.

Rodyk draugams