BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

250 diena. Pirmoji savaitė.

Labas. Šį žodį, per pastarąją savaitę sakiau žymiai dažniau nei įprastai. Sakau jį ir Tau. Labas. Ne laba diena, ne sveiki, o labas. Taip arčiau ir paprasčiau. Malonu buvo stebėti svečių reakciją. Vieni kiek pasimesdavo, kad kaip čia taip tiesiai šviesiai, o kiti atsakydavo tokiu pat šiltu labas. Anksčiau, kelis kartus esu pamąstęs, kaip reikės sveikintis. Labas, laba diena, sveiki? Koks bus tinkamiausias. O dabar tai kažkaip savaime išsisprendė.

Kaip ir reikalai su lazanija. Jūs neįsivaizduojate, koks akmuo nusirito nuo mano nugaros, kai iškepiau tai ką norėjau pamatyti jau pusę metų. Aš praeitą kartą rašiau, kad pagaliau man išėjo. Nenorėčiau išsižadėti savo žodžių, bet, pagal svečių nuomonę, ji kasdien darosi vis skanesnė. Mano nuomone, ji gali būti dar geresnė. Ir aš žinau kodėl taip yra. Pirma, aš rašausi kiekvieną žingsnį į savo knygą ir paskui darau pastebėjimus ir rekomendacijas kitam kepimui. Antra, dedu skirtingų gamintojų produktus. Vien kol radau tinkamą mozzarella reikėjo keturių kepimų. O bechamell padažas vis dar mano eksperimentų aikštelėje. Ir žinote, kuo toliau, tuo labiau man tai patinka. Kai jau turi tave tenkinančią bazę, gali sau leisti šiek tiek pažaisti su vienu ar kitu produktu, sužinoti koks jo kiekis kokią įtaką daro.

Panašiai ir su naminiais makaronais. Kai darai vieną porciją, po kiek laiko pasimiršta ką ten ir kaip darei. O kai per dieną jų būna daugiau, tai gali eksperimento tvarka bandyti išgauti kuo geresnį rezultatą. Tiesą pasakius, čia kalbu apie miltų ir kiaušinio santykį. Ir, jei atvirai, tai italų standartas - vienas kiaušinis + 100 gramų miltų yra numero uno. Jokia kita tešla neišverda tokia minkšta ir tuo pačiu nebūna nei ištežusi, nei gleivėta.

Visai kitokia situacija yra su kitomis meniu dalimis. Gal tik kiek galvą iškelia sriuba, bet ir čia aš noriu daugiau įvairovės. O užkandžiai ir desertai sėdi, kaip prisidirbę pirmokai, nuleidę galvas.

Štai tokį carpaccio norėčiau matyti ant stalų, bet, tiesą pasakius, dar neteko gauti tokios kokybiškos jautienos kaip Italijoje.

Pietų metu tai visiškai neaktualu, bet vakarais buvau paklaustas ne kartą ir ne du, kokie yra Piccolo desertai. Va tada ir aš kaip pirmokas sakiau, kad dar neturiu. Tik galvos nenuleidau, nes būtinai juos noriu atrasti ir atnešti prie kavos ar arbatos. Kai kas sako, kad na, o kas čia tokio sunkaus, paimk ir padaryk pagal receptą. Bet aš noriu kitaip, aš noriu su specu, kuris padarius pasakytų ar ok, ar galim dar geriau. Kuo daugiau gausiu kitų nuomonių ir rekomendacijų, tuo bus geriau. Ir kalba eina ne vien apie desertus ar užkandžius. Papildomo dėmesio reikia ir karštiesiems patieklams. Reikalas tame, kad norėčiau matyti meniu keliais karštaisiais patiekalais daugiau. Nes esminis principas nesikeis - lazanija ir makaronai lieka pagrindui, o kiekvieną dieną norėtųsi turėti du tris kitokius patiekalus. Ateini ir klausi kas šiandien dar yra. Kalbu apie kepsnius ir troškinius. Lazanija yra pamatas, makaronai yra sienos, reikia dar kepsnių, busiančių stogu, užkandžių, būsiančių durimis ir desertų, būsiančių langais.

Štai tada Piccolo namas bus paruoštas gyvenimui.

Tada bus galima ir apie kilimus ir  paveikslus pagalvoti.

Nuotraukos iš kelionės į italiją.

 

 

Rodyk draugams

243 diena. Let me entertain you.

Taip kadaise dainavo Queen, po kelių dešimtmečių kitaip, bet apie tą patį Robbie Williams, o dabar ir Piccolo pagaliau oficialiai gali tai pasakyti. Tikrai taip. Vakar, pirmadienį gavau pažymėjimą ir esu užregistruotas maisto tvarkytojų registre.

Tiesą pasakius, jau penktadienį po pietų žinojau, kad viskas tvarkoje, nes po inspektorės pakartotinio apsilankymo ir detalios apžiūros, akte perskaičiau, kad pažymėjimas bus išduotas, bet tylėjau kaip žemė, kol nelaikiau pažymėjimo rankose. Vieną kartą jau prisišnekėjau, ačiū, nebenorėjau ir vėl. Tai ką, op op op op ooooop. Geras jausmas.

Po patikrinimo, kai jau buvo aišku, kad pirmadienį atsidarysim, skubėjom pasiruošti startui. Karolina pasiuvo staltieses.

 

 

Pasirodo jos gali atlikti dvigubą funkciją - papuošti stalą ir tapti žaidimo su vandens lašeliais vieta. Kažkokiu būdu jie nesusigeria į staltiesę, o bėgioja po paviršių. Gali vedžioti pirštu, gali papūsti, sujungti iš kelių mažų vieną didelį. Tiesą pasakius seniai jau taip nesilinksminau prie stalo. Tai jei bus noro išbandyti šį naują stalo žaidimą, prašom. Užpilat vandens ant staltiesės ir pirmyn.

Išsprendėm klausimą ir su apšvietimu. Ne pagal planą, bet pamačius dvigubai nukainuotus šviestuvus neatsilaikiau. Tiesą pasakius tai ne šviestuvai,o žibintai, į kuriuos dedasi žvakės. Bet, pasirodo, išgręžus skylutę viršuje ir pravedus laidą, žibintas tampa jaukiu šviestuvu.

Šioje vietoje nusižengėme projekto taisyklei neišleisti-neuždirbus, bet vaizdas atperka. Kaip ir svarstyklės, kurių pagalba man buvo būtina.

 

Maksimaliai, kiek šiandien galime, pasirūpinus restoranėlio interjeru, ėmiausi lazanijos. Žinoma, ateityje restoranėlyje atsiras paveikslai, nuotraukos ir kitos detalės, kurios padarys jį dar jaukesniu, bet visa tai atsiras jau iš restoranėlio pajamų, o kol kas prašysime svečių kantrybės, jei kažkas aplinkoje atrodo netobula.

Taigi lazanja. Šį kartą iš naminių lakštų. Man nepavyko rasti nei sausų, nei beveik šviežių lakštų, nei pasigaminti jų su kočėlu taip, kad lazanja būtų tinkama tiekti ant stalo. Makaronų mašinėlė išsprendė ir tai.Tik šį kartą, neįvertinęs, kad lakštai šviežut šviežutėliai, lazanją šiek tiek perkepiau. Niekuo kitu nebegaliu paaiškinti to, kad ji buvo kiek sausoka. Labai nedaug, bet iki visiško tobulo patiekalo trūko daugiau padažo.

 

Pirmoji diena praėjo be didelių siurprizų. Atėjo pietautojas Rokas ir trys pirmą kartą apsilankę svečiai. Vienas iš jų manęs kelias savaites sms‘u klausdavo ar jau kepam. Žinojau apie ką jis kalba ir vis rašydavau, kad dar ne. Ir taip kelis kartus. Pagaliau pirmadienį galėjau jį nudžiuginti, parašydamas, kad kepam. Ir nuo šiandienos galėsiu džiuginti kas dieną, nes šiandienos lazanija nereali. Gal ir neturėčiau taip rašyti, nes rodos, kad truputį giriuosi, bet iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau pagaminau būtent tokią, kokios norėjau. Išlaikiusi formą, sultinga, atgnybus nutystančia mozzarella ir šiek tiek apskrudusiu, traškiu viršumi. Gerai sako, kad belskis ir bus atidaryta.

O mes, kad belstis nereikėtų, laukiame visų plačiai atidarytomis durimis ir dar platesnėmis šypsenomis ir kviečiame pabūti Garfield‘ais. O kas norėsite kažko kito, o ne lazanjos, bus naminių makaronų su vištiena ir pomidoriukais, arba vegetariškos. Pietums visada turime ir sriubos, šitoje darganoje ji būtina. Beje, iš Ievos turiu užsakymą pagaminti lazanją su varške ir špinatais. Kokios dar rūšies lazanjos norėtumėte?

Ačiū, Aiste, už fotosesiją!

Ponas Makaronas.

Rodyk draugams

235 diena. Viskas paruošta.

Netikit? Aš irgi netikiu. Rimtai. Bet visi darbai baigti. Sakydamas visi, turiu galvoje tuos darbus, kuriuos reikėjo padaryti iki atsidarant. Jų planuose dar nemažai. Ir sienų dažymas, ir indai, ir dar kokių penkiasdešimt punktų, bet pradžiai pakaks. Kadaise, studijų metais, važiuodamas šaukiau troleibuso vairuotojui „išleiskite moterį”, o dabar visa širdimi klykiu: „įleiskite mane pagaliau į virtuvę”. Šiandien, baigęs darbus, atsisėdau virtuvėje ant grindų, apsidairiau aplink ir taip gera pasidarė, kažkaip ramu. Leidau sau prisiminti ir tą fantastišką darbo savaitę ir tuo pačiu pasvajoti bei apmąstyti, kaip viskas bus dabar. Ką gaminsiu, kaip pirksiu produktus ir netyčia numesiu sugedusius ant žemės, kad kiti, mažiau žiūrintys, nebepirktų.

Aš taip darau ne tam, kad čia kažkas „kieto”, bet dėl to, kad labai apmaudu mokėti už supuvusius vaisius ar daržoves tiek pat kiek ir už gerus. Bendrai tai galėtų prekybos centruose būti krepšeliai ar kitokios talpos, į kurias galima būtų įdėti sugedusius produktus. Tada ir man nereikėtų mėtyti jų ant žemės ir prekyba būtų sąžininga.

Man, šiuo metu, iki visiškos ramybės dar trūksta vieno dokumento - MTSPP. Ryt iš pat ryto vežu prašymą su kitais dokumentais į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Ar aš bijau? Taip. Jei baimę galima būtų išreikšti kita forma, su gerai žinomu posakiu apie kelnes, tai jau bučiau pakeitęs kokį tūkstantį „pampersų”. Bet tuo pačiu yra ir kažkokia ramybė. Bet kokiu atveju viskas bus gerai.

 

Rodyk draugams

232. Naminiai Piccolo Canopi makaronai.

Tęsiu pažadą ir …

Nuo pat pradžių norėjau, kad pagrindiniai restoranėlio patiekalai būtų gaminami ne iš pirktų, o iš šviežių, naminių makaronų. Piccolo Canopi naminiai makaronai. Ir štai ji atkeliavo, tiesiai iš Vokietijos, tiesiai į mūsų virtuvę – didžioji pagalbininkė, makaronų darymo mašinėlė.

Aš visada žavėjausi virėjų daromais rankų darbo makaronais. Kelis kartus dariau juos ir pats, pasitelkęs į pagalbą kočėlą (greičiausiai čia ne itin lietuviškas pavadinimas), bet niekad nedariau su makaronų darymo mašinėle. Nerealu.

Pirmasis bandymas vyko namuose. Su Karolina, pasiraitę rankoves, kibome i darbą. Ji, kaip tikra asė, subėrė miltus tiesiai ant stalo ir į vidurį įmušė kiaušinį ir išminkė tešlą.

Pradžioje žiūrėjau į šį pasirodymą su šypsenėle, bet paskui teko pripažinti žmonos pranašumą. Aš moku sumaišyti tešlą tik indelyje, kitaip virtuvė tampa panaši į kovos lauką. O jai viskas pavyko be priekaištų. Gal tik tai, kad tešla gavosi kietoka, bet paskui tai išėjo į naudą, nes iš tokios tešlos galėjome pagaminti itin plonus makaronus.

Pirmas tešlos įdėjimas į mašinėlę sukėlė juoką, nes išlindo visai ne tokia masė kokią buvau matęs anksčiau. Tačiau kartojant veiksmą ir ploninant tešlos storį, viskas pradėjo gerėti. Galų gale pagerėjo tiek, kad šypsenos nuo mūsų veidų jau niekas nebegalėjo nuimti. Nors jau nebuvo reikalo, bet vis tiek dar kelis kartus pakartojau veiksmą. Sulenki, įdedi tarp volelių ir suki rankenėlę. Netoli iki vaikų darželio.

Atėjo laikas perkelti tešlą į „antrą lygį“, kuriame iš vientisos masės gaunami makaronai. Kaip ten viskas pasidaro aš tiksliai nežinau, bet reikalas susijęs su dviejais voleliais, tarp kurių pakliūna tešla. Kaip supratau, jie ir supjausto tešlą į norimos rūšies makaronus. Tiesa, jų tik dvi – tagliatelle ir tagliolini. Jei šių pasirodys per mažai, galima ir peiliu supjaustyti norimo platumo. Na,o storumas jau pagal skonį.

Pirmas virimas buvo iš pačių ploniausių ir siauriausių tagliolini. Pervirėme. Nespėjus įdėti į vandenį reikėjo iš kart traukti lauk, o aš, didysis šviežių makaronų žinovas, nusprendžiau, kad dar kelias minutes reikia pavirti. Košytė buvo visai nebloga.

Sekantys buvo tagliatelle, pakankamai ploni, bet sugebėjau nepervirti, todėl pavyko puikiai. Priedui vištienos ir daržovių padažas ir gardi vakarienė paruošta.

Paskaičiavau, kad, jei ranka įgudusi, pasigaminti ir išvirti šviežius makaronus užima tiek pat laiko, kaip kad virti džiovintus. Nuo šiol, jaučiu, ne greit užsuksiu į makaronų skyrių, nes skirtumas nerealus.

Bet visų svarbiausia – lazanijos lakštai. Šimtai tukstančių milijonų begalybių metrų lazanijos lakštų, iš kurių bus galima kepti milijardus begalybių jau pasiilgtų lazanijų.

Nuoširdžiai Jūsų,

ponas Makaronas

Rodyk draugams

228 diena. Liko taip nedaug.

Sakau taip nedaug, nes labai daug jau padaryta. Ir išsamus maisto gamybos proceso aprašymas, ir kalkuliacinės lentelės, ir interjero pasikeitimai. O beliko užvilkti keturis kėdžių atlošus, atvežti rūbų spintelę ir viską vėl kruopščiai išvalyti. Darbo daugiausiai dienai, bet jaučiu, kažkodėl, kad tai užtruks ilgiau. O gal ir ne, nes prieš kelias dienas parašiau dalį įrašo apie dar nepadarytus darbus, o šiandien didžioji jų dalis jau padaryta.

Darbas, pareikalavęs visos dienos - kriauklės montavimas. Kaip ir daugelį dalykų, kriauklę pavyko gauti už 0 Lt, pagal skelbimą.  Važiuodamas pasiimti maniau, kad ten bus tik kriauklė ir maišytuvą jau teks pirkti, todėl pamatęs jį prisuktą prie kriauklės labai apsidžiaugiau. Buvo ir spintelė, bet pastaroji po mano detalios apžiūros neteko rankenėlių ir vyrių, o medinės dalys susipažino su konteineriu. Gaila, bet buvo visiškai nebetinkamos. Viską išardęs dalimis ir nuėmęs maišytuvą ėmiausi valymo, nes viskas buvo aptaškyta glaistu ir tinkavimo skiediniu - kriauklę atidavė žmogus, kuris darė remontą. Ir štai, po kelių valandų, ji vėl švytėjo kaip nauja. Beliko nupjauti dalį stalviršio ir viską sumontuoti į savo vietas. Santechniniai darbai pavyko gana lengvai, išskyrus vietas, kur teko sujungti metalines alkūnes. Po kelių metrų sandarinimo juostos vanduo nustojo lašėti. 

Santechninis Lego
 
Atnaujinta plautuvėSenai plautuvei naujos dalys
 
 
Konstruktorius sukonstruotas

Sesės plautuvės

Dar vienas džiugus pasikeitimas - metaliniai apvadai ant stalviršio kraštų. Buvau suplanavęs tą padaryti vėliau, bet džiaugiuosi, kad teko dabar. Dabar bus ramu dėl valymo. Dabar visi paviršiai ir kraštai lygus, lengvai valomi ir esant reikalui dezinfekuojami.

Metaliniai apkaustai     Aukšto lygio stalviršis
Metaliniai apkaustai

Atkeliavo ir vandens negeriančios grindys. Sukau galvą kaip išspręsti šį uždavinį ir sumąsčiau, kad geriausiai mano situacijai tiktų guminis keičiamas kilimėlis. Pradžioje ieškojau vien tik guminio, be audeklo paviršiaus kilimo. Tokių yra pirkti, jie kainuoja apie 200 litų. Todėl pradžiai priėmiau sprendimą nuomoti kilimėlį, kurio apačia iš lygios gumos, tai kodėl ta apačia negalėtų tapti viršumi. Ir štai, guminės grindys patiestos. Jos gali būti keičiamos, kai tik susipurvins ir tai kainuos 10 litų. Taip pat mažos, bet svarbios detalės - valymo inventoriaus ir paviršių bei sandėliavimo vietų sužymėjimas. Tai būtina kiekvienoje profesionalioje virtuvėje. Pakeliui su visais darbais nudažėme ir meniu lentas.

Meniu lenta

Meniu lenta

Dažymo darbai baigti

Dažymo darbai baigti

Likusių darbų sąrašas

Likusių darbų sąrašas

Kiekvienas padarytas darbas ir pašalintas trūkumas artina atsidarymo dieną. Labiausiai mane įkvėpė ir jėgas sugrąžino makaronų gaminimo mašinėlė, kurią padovanojo Danutė, mano žmonos mama. Tiems, kurie įsivaizduoja, koks tai malonumas, nieko nesakysiu, o tiems, kurie neįsivaizduoja - jūs neįsivaizduojate koks tai nerealus dalykas. Bet čia ir sustosiu, nes pirmas naminių makaronų gaminimas vertas atskiro įrašo.

Rodyk draugams