BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

211 diena. Žinios.

Turiu gerų naujienų. Ir tiesą pasakius jų nemažai. Pagal mano sudarytą darbų planą, tiksliau trūkumų šalinimo planą, nuo praeito penktadienio, kas dien įrašau į langelį prie kelių atliktų darbų „atlikta”. Jau padarytas išsamus maisto tvarkymo proceso aprašymas. Jei kam reikės, sakykit, pasidalinsiu, nors kiekvienu atveju pats procesas yra skirtingas, bet bent jau pagrindas bus. Padariau ir kalkuliacines - technologines korteles. Šioje vietoje norėčiau atsiprašyti visų virėjų, su kuriais teko dirbti. Visad virėjus skubindavau ir sakydavau, kad nėra čia ko laiko gaišti, padarykit kuo greičiau, bet pats dėliojau produktus ir rašiau visą dieną.
Padarius beveik visas kalkuliacines lenteles, supratau, kad jų numeracijoje nėra jokios tvarkos, pagal kurią galima bus dirbti, kai kortelių bus ne vienuolika, o keli šimtai. Gerai, kad tą supratau dabar. Sistema itin paprasta. Pvz., ragu priskyriau pusgaminių kategorijai ir kotreles priekyje uzrasiau 0 - Nr. 0001. Bešamelio padažą - Nr.0002. Tai mano pasiruošti pusgaminiai, tiksliau jų numeriai prasidės 0, toliau, pagal įprastą meniu seką, salotos su vienetu priekyje (Nr.1001), sriubos su dvejetu, karštieji su trejetu ir t.t. Paprasta ir be galo patogu. Sudėlioji pagal numerius į skirtingus folderius ir tvarka. Jei kas žinot ar naudojat kitokią sisteminimo formą, pasidalinkit, butų labai įdomu.
Jau keli punktai įvykdyti ir sutarčių, kurias būtina sudaryti iki atsidarymo, dalyje. Sutartis su kenkėjų naikintojais guli ant stalo. Vadybininkas, tikras siaubo istorijų meistras, įtikino mane, kad tarakonai ir kiti žavūs naminiai gyvūnėliai, reikalauja jų nuolatinio (kartą per mėnesį) rūpesčio. Tai papildomi kaštai, bet patalpų išsami apžiūra ir dezinfekavimas yra privalomas bent kartą per mėnesį. Palyginus, tarakonų ir kitų gyvūnėlių priežiūra nėra brangi - 40 Lt per mėnesį. Tai daug pigiau nei sriuboje rastas tarakonų olimpiados plaukimo čempionas.
Paruošiau visus dokumentus ir dėl atliekų šalinimo. Per kelias dienas bus paruošta sutartis ir galima bus sudėti spaudus.
Dar liko techninė dalis. Juokas ima iš savęs, bet kėdes darom nuo šeštadienio. Kiekvieną dieną po nulį kėdžių. Labai didelis krūvis. Na, bet kaip nors. O jei rimtai, tai dar reikia kilimėlių, rankšluoščių laikiklių ir jų pačių, valymo priemonių. Šiuo metu ieškau įmonės, kuri tiektų viską palankiomis sąlygomis ir nesakytų, kad aš per mažas klientas. Man kilo idėja, kad kitą įmonę pavadinsiu UAB „Stambus klientas”. Čia rimtai.
Noriu padėkoti Ievai, už labai gražią dovaną restoranėlio bibliotekai - BuisinessWeek, People, Newsweek, Time ir The economist žurnalų kolekciją. Kai kurie net 10 metų senumo. Bus įdomu juos paskaitinėti, pažiūrėti kokias prognozes darė ir kaip mąstė ekonomikos apžvalgininkai tuomet, ar pasitvirtino jų prognozės. Tai bus mažosios bibliotekėlės dalis, kuria mielai dalinsiuosi. Su jūsų pagalba, atnešant įdomias knygas, noriu padaryti mini biblioteką, kurioje būtų nedaug, bet pačių geriausių knygų. Atneši savo knygą ir pasiimi kieno nors kito. Ir taip ratas sukasi nusustodamas. Visad žinai, kad čia rasi ką nors vertą tavo brangaus laiko.

Nebedaug liko ir vėl stosiu prie savo mylimos viryklės. Aš čia rimtai apie meilę, nes ant šios viryklės, kuri kadaise stovėjo tėvų namuose, gaminau nuo 16 metų.

Rodyk draugams

206 diena. Neperšokęs griovio, nesakyk op

Tai man pats sunkiausias įrašas. Tačiau tai ir labai gera pamoka, kurią turėjau anksčiau ar vėliau išmokti. Tai aišku ne gyvenimo pabaiga, bet vakarykštė žinia, kad negausiu Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, mane sulygino su žeme. Anksčiau laiko pasiskelbęs, kad viskas dėl pažymėjimo gavimo tvarkoje, supratau, kad ne veltui sakoma „nesakyk op, neperšokęs griovio”. Leidau sau taip sakyti, nes nuvežus reikiamus dokumentus į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gavau atsakymą, kad virtuvės įrengimų projektas tinkamas. Juo remiantis ir buvo įrengta virtuvė. Tačiau atvykus inspektorei, situacija pasikeitė. Apžiūrėjusi patalpas ir surašiusi maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą, inspektorė padarė išvadą, kad pagal mano norimą patiekalų asortimentą, šios virtuvės patalpos yra netinkamo dydžio. Išplanavimas ir įrengimas būtų tinkamas, jei aš norėčiau gaminti patiekalus iš pusfabrikačių arba šildyti jau kažkur pagamintus, bet juk tai ne Piccolo, kurto gaminti šviežią maistą, tikslas.

Sprendimui, neišduoti pažymėjimo, įtakos turėjo ir tai, kad vakar dienai dar nebuvau sudaręs atliekų išvežimo, ŠGP atliekų išvežimo bei dezinfekcijos sutarčių. Be to, nebuvo įrengtos personalo rūbų laikymo spintelės bei valymo priemonių laikymo spintelė, neturėjau paruošęs patiekalų kalkuliacinių bei technologinių kortelių, maisto tvarkymo procesas nebuvo išsamus, nusakantis kiekvieną žingsnį.

Veždavau inspektorius net į statybų įkarštį, kur įranga net nebūdavo sumontuota, o viskas stovėdavo dėžėse, apie patiekalus niekas net nešnekėdavo ir viskas būdavo gerai, pažymėjimas būdavo išduodamas, o šį kartą, nepaisant to, kad viskas įrengta, gavau neigiamą atsakymą.

Tai man buvo smūgis žemiau juostos… Perėjau visas šoko stadijas nuo neigimo iki susitaikymo su esama situacija.

Šiandien jau kiek nusiraminau. Nuo pat ankstyvo ryto sėdome tęsti vakar pradėto darbo - įsigilinimo į įstatyminę bazę ir nurodytų trūkumų šalinimo. Susitariau dėl sutarčių sudarymo, gavau trūkstamą patalpų planą, patvirtintą registrų centre, o tuo metu Karolina surinko visą įstatymų ir veiklą reglamentuojančių aktų paketą, kurį per savaitgalį reikės išnarstyti po kaulelį. Viešojo maitinimo įstaigų veiklą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO ĮSTATYMAS. 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 15:2005 „MAISTO HIGIENA”. 2005 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-675

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

Teisės aktuose nurodytiems reikalavimams įgyvendinti, parengtos Geros higienos praktikos taisyklės. Viešojo maitinimo įstaigos gali pasirinti kuriuo vadovautis - RVASVT ar Geros higienos praktikos taisyklėmis.

Šio rinkinio informaciją būtina žinoti kiekvienam veikiančiam viešojo maitinimo srityje. Remdamasis reikalavimais, per savaitgalį ketinu paruošti išsamų „Maisto tvarkymo proceso aprašymą” restoranėlyje, ir su juo vėl keliausiu ir VMVT. Kai paruošiu, pasidalinsiu šiuo dokumentu ir su jumis. Jei reikės įstatymų, rašykit, atsiųsiu.

Karolina sako, kad mažų restoranėlių, kurių virtuvė yra kartu su aptarnavimo sale vienoje patalpoje, kur svečiai gali matyti kaip šeimininkas gamina, nėra daug. Tai nėra įprasta praktika institucijų darbuotojams,  todėl ir reikia daugiau pastangų bei pasiruošimo, norint atsakingoms institucijoms įrodyti, kad maistas žmonėms bus gaminamas ir patiekamas saugus. O tai visų svarbiausia.

Jei mums nepavyks šiomis salygomis gauti leidimo vietoje lupti bulves ir skusti morkas sriubai, ieškosime kitų sprendimų ir sudarysime tokį geriausią meniu, kokį tik galima saugiai ruošti, esant tokiai įrangai, kurią turime šiandien. O ateityje, įsigysime profesionalią įrangą, virtuvė bus tobulinama, didės ir meniu įvairovė.

Kebliausias tarnybos įvardintas trūkumas - patalpų, tiksliau virtuvės dydis. Teisės aktuose nurodyta, kad patalpos turi būti tinkamo dydžio. Tikslūs skaičiai, kokios turi būti patalpos, nenurodomi, bet iš kitų reikalavimų punktų galima daryti išvadą, kad jei patalpoje pakanka vietos laikytis visų higienos normų reikalavimų, vadinasi patalpos yra pakankamo dydžio. Šiam punktui apginti aš buvau visiskai nepasiruošęs. Mano argumentai, kad patalpos tinkamos, neturėjo nei teisinio, nei praktinio pagrindimo. Tiesą pasakius, daugiausiai dėmesio skyriau kryžminės taršos išvengimui. Džiaugiuosi, kad šis uždavinys pavyko, tačiau to neužteko.

Šiuo metu yra keli keliai. Pirmasis - išanalizuoti visą įstatyminę bazę ir, ja remiantis, tinkamai pasiruošti antrajam susitikimui su Maisto ir veterinarijos tarnyba ir įrodyti, kad galima gaminti šiose patalpose, laikantis visų higienos normų, iš ko seka išvada, kad patalpos yra pakankamo dydžio. Antrasis - susitaikyti su esama išvada, kad gaminti galima tik iš jau paruoštų gamybai produktų. Tokiu atveju, tiesiog tam tikri sudėtingesni patiekalai lauks savo laiko.

Tai yra pamoka, kurią išmokęs, galėsiu judėti toliau. Ne vien kaip restorano šeimininkas, bet kaip žmogus, kuris jau tiksliai žinos sistemą ir galės, esant poreikiui, padėti kitiems.

Ir dar. Sėdime Piccolo apsikrovę kompais ir popieriais, žmonės užeina, palaiko mus, sako “laukiam kol atsidarysit”. Ačiū Gintautei už laišką ir entuziazmą, atf už tokį teigiamą įraša jo bloge. Visų ir nesuminėsiu. Tai suteikia jėgų, ačiū.

Net palegvėjo kai parašiau. Prisidaviau. Važiuojam toliau.

Rodyk draugams

202 diena. Pirmoji savaitė

Matyt greičiau praėjusios savaitės nesu turėjęs. Diena po dienos ir, tik atsikėlus sekmadienį, supratau, kad pirmoji savaitė jau praeitis. Su džiugiais prisiminimais ir emocijomis, naujomis pažintimis, patiekalų gamyba ir tolimesniu įsikūrimu. Tokių gerų emocijų lydimas, pradedu antrąją veiklos savaitę. Darbų daug ir kasdien jų vis daugėja. Iš vienos pusės dėl to, kad plečiasi meniu, kas užima daugiau laiko apsipirkimui ir gaminimo pasiruošimui. Iš kitos pusės, atsiranda ir buitinių, susijusių su aptarnavimu darbų. Net tokia smulkmena kaip servetėlių lankstymas ar įrankių ir indų blizginimas reikalauja nemažai laiko. Ne visos maitinimo įstaigos tą daro, taip sutaupydami darbuotojų laiką, bet aš manau, kad viskas turi būti nepriekaištinga.

O dabar šiek tiek matematikos išvadų, atliktų vakar vakare, nes negalima pamiršti ir finansinės dalies. Paėmęs visas saskaitas faktūras už maistą ir gėrimus, suskaičiavau, kad šiai dienai išleista 757, 65 lt. Iš jų - 506,68 kavos tiekėjui, su kuriuo dar neatsiskaityta. Plius, dar ūkinės išlaidos. Pirkau dažus meniu lentai, servetėlių, maistinės plievelės bei laikraščių. Apyvarta nuo prekybos pradžios iki šios dienos sudaro 522 lt. Tai kartu patiekalai ir gėrimai. Dar reikės išskaidyti apyvartą pagal grupes, kad matytųsi kokią dalį sudaro patiekalai, o kokią gėrimai. Mano apskaitos sistema tokias ataskaitas teikia akimirksniu, taip kad nebus sunku.

Jau pagal turimus skaičius, suskaičiavau, kad šiai dienai, minimali apyvarta turi siekti 500 Lt. Apskaičiavimas labai paprastas: sudedi visas fiksuotas išlaidas, tokias kaip nuoma, komunaliniai mokesčiai, buitinės iškaidos ir visas nuspėjamas kintamąsias išlaidas, kaip produktų pirkimas, remontas, kuras ir t.t. Dalini viską iš darbo dienų skaičiaus. Man susidarė 245 Lt. Pridėjus atlyginimus, turėčiau pasiekti 500 Lt apyvartą, kad restoranėlis neneštų nuostolio.

Kitas darbas buvo nustatyti restoranėlio užimtumo valandas. Anksčiau galėjau tik spėti, o dabar jau ir tvirtinti, kad lankomasi per pietus nuo 12 iki 13 valandos, keli svečiai būna po pirmos. Ir vakare, nuo 18 iki 20 valandos. Tai sako, kad yra daugiau laisvų darbo valandų nei užimtų. Vakar susirašiau kelias mintis dėl jų užpildymo, bet tam dar reikia gilesnių diskusijų ir aiškaus veiklos plano bei komunikacijos startegijos. Faktas, kad realiai užimtos tik keturios iš dešimties darbo valandų, leidžia suprasti, kad dar neišnaudotos visos galimybės.

O tuo metu, reikia stengtis pasiekti pilną pietų bei vakarienės užimtumą. Mano skaičiavimai labai paprasti. Kadangi yra 17 vietų, reiškia, kad per pietus gali pietauti apie 35 asmenis, o vakare - apie 20. Kad būtų tiek lankytojų, turiu labai skaniai gaminti, rūpintis kiekvienu svečiu, padaryti viską, kad jis vėl ir vėl sugrįžtų. Tikslas labai aiškus, belieka jo siekti.

Rodyk draugams

197 diena. Restoranėlis auga greičiau už mane

Gal ne kiek Piccolo, bet svečių skaičius. Šiandien dviejų staliukų ir penkių vietų jau buvo per mažai. Bet žiūrint iš mano pusės - pats tas, nes darbo netrūko. Tiesą pasakius nesitikėjau. Nusipirkau produktų, manydamas, kad šiandien per pietus bus trys - keturi, o paaiškėjo kad klydau. Buvo šeši. Juokiuosi dabar ir aš, bet kai dar nepagaminus vieniems, atvyko kiti du, buvo nejuokinga. Tuo metu supratau, kad turiu tik sriubos, o mano carbonara (spaghetti su šonine) baigėsi. Spaghetti dar turėjau, bet šoninės nei lašo. Teko greitai sugalvoti, ką iš turimų produktų galėjau pagaminti. Buvo likę pievagrybių, vyšninių pomidoriukų, svogūnų bei keletas česnakų. Na ir ka jūs galvojat? Spaghetti con funghi kaip supratau įtiko svečių skoniui. Reikėjo kiek palaukti, bet viskas proto ribose. Prisipažinsiu, labai vargstu su elektros įvadu. Reikia šią prolemą reikia spręsti kaip įmanoma greičiau, nes įjungus viryklę maksimaliu režimu, išsijungia saugikliai. Būtų juokinga, jei nebūtų taip graudu. Šis darbas jau įrašytas į rytojaus asap darbų sąrašą. Išsprendus įtampos galią bus galima gaminti didesniais kiekiais, nes dabar tai tikrai kaip namie.

Dar vienas susivokimas įvyko gaminant pietus. Supratau, kad vienas, bent jau per pietus, fiziškai nespėju padaryti visko taip, kaip norėčiau. Gaminimui reikia skiriu daugiausia. Galima būtų kai ką pagaminti iš anksto, bet ši opcija man netinka. Nes ka tik supjaustyti česnako skonis ir kvapas kitos, nei supjaustyto ryte. Problema atsiranda tuomet, kai aš gaminu, o svečiai jau suvalgo pirmąjį patiekalą, kaip šiandien sriubą. Reikia sutvarkyti stalą, nurinkti nešvarius indus, pakeisti įrankius ir viską sudėti plovimui. Nors persiplėšk. Reikia antrų rankų. Ir štai čia kiekvienas darbdavys susiduria su didžiausia problema, mano atveju - net gi su dviejomis. Pirmoji - darbuotojo atitikimas keliamiems reikalvimams. Mano kriterijai pakankamai aukšti, nors tai bus tik daugiau pagalbinis asmuo, patiekalus ir toliau patieksiu asmeniškai. Neskaitant to, jis turi būti paslaugus, paprastai ir lengvai bendraujantis ir kartu turintis savo nuomonę. Esminis dalykas - amžius. Norėčiau, kad tai būtų ne jaunesnis nei 25 metų žmogus. Antroji problema - labiausiai susijusi su finansais. Faktas, kad tokio amžiaus žmogus, būdamas kultūringas ir patyręs, norės ir gero atlygio už savo darbą. Vidutiniškai profesionalus padavėjas dirbdamas visą dieną uždirba apie 2000 Lt plius arbatpinigiai. Man pagalbos reikėtų 3 valandom, bet ir tai būtų per didelė prabanga. Jei projektas būtų su pradiniu kapitalu, apie tai nekiltų net kalbos. Dabar, kai aš nežinau kas bus mėnesio gale, nors turiu aiškius paskaičiavimus, tai būtų per didelė rizika. Negaliu garantuoti, kad galėsiu išmokėti atlyginimą už padarytus darbus. Aišku, galima būtų rizikuoti, bet mano atveju tai netinka, nes negalėsiu paimti pinigų iš kitur. Juk jei nuspręsta, kad restoranėlis auga pats iš savęs, reiškia nuspręsta. Vienintelė išeitis - ieškoti žmogaus, kuris sutiktų dirbti, žinodamas projekto esmę ir, esant reikalui galėtų palaukti atlygio ar pradėti nuo mažesnio.

Nuo rytojaus ant stalo garuos ne tik spaghetti, bet ir kepsnys. Rytojaus dienai bus vištiena su teriyaki padažu, patiekiama su špinatais ir vyšniniais pomidoriukais. Garnyrui - ryžiai arba mažosios bulvytės. Dėl pastarųjų dar nesu tikras, bet tikiuosi, kad jų gausiu. Dar nesugalvojau sriubos. Norėtųsi kažko lengvo, bet tuo pačiu ir sotaus. Vištienos sultinys su naminiais makaronais būtų pats tas.

Ačiū visiems, kurie ateinate ir palaikote mūsų idėją. Mums tai be galo svarbu.

 

Rodyk draugams

196 diena. Pirmieji pietūs.

Šiandien gaminau spaghetti bolognese. Paprastai ir pakankamai greitai pagaminamas patiekalas. Svarbiausia buvo spėti iki pietų pagaminti padažą ir, vėliau nepervirti makaronų. Pavyko abu uždaviniai. Ragu buvo kaip tik dvyliktai.

Pirmieji svečiai, paskambino pranešti, kad bus lygiai dvyliktą, kas leido tik atėjus patiekti ką tik pagamintą maistą. Sulaukiau pirmųjų pagyrimų ir pastabų, kad galėtų būti ir sriubos, ir kaip bebūtų keista, kad porcijos kiek per didelės. Bet geriau nesuvalgyti visko nei išeiti nepavalgiusiam. Malonu buvo stebėti pietaujančius, gaudyti pirmo kasnio emocijas, kurios mano džiaugsmui, buvo teigiamos. Pirmas įspūdis būna pats svarbiausias. O jei žmogus sako, kad būtinai ateis ir rytoj, vadinasi, viskas pavyko.

Šiandien Piccolo Canopi pietavo trijų žmonių kompanija. Metus dirbančiam restoranui būtų mažai, net labai, bet pirmai dienai pats tas. Rytoj, kiek žinau, jau bus daugiau. Sakau taip todėl, kad kaip ir planavau, tie kas ateina, prieš ateidami paskambina. Taip aš žinau kiek ir ko pagaminti ir svečiai žino, kad nereikės laukti. Tai itin aktualu per pietus. Vėliau šią praktiką perkelsiu ir vakarienei. Taip aš galėsiu tiksliai planuoti savo darbą, perkamų produktų kiekį, o svečiai bus garantuoti, kad mano laikas, kuomet jie bus Piccolo, bus skirtas tik jiems. Graži tradicija bus, vėl gi kaip namie. Juk eidami pas kažką į svečius taip pat pranešame, kad užsuksime. Tokią praktiką pamačiau būdamas stažuotėje Reggio nell Emillia restorane Olivo dei Laghi. Dauguma atvykstančių praneša apie savo vizitą, o šefas jau žino ko tikėtis. Aišku, yra ir šiaip atvykstantis žmonių srautas, bei tai mažoji dalis. Matysim kaip čia bus, bet būtų smagu.

Šiandien, vėl gi pagal itališką receptą, pabandysiu pagaminti spaghetti carbonara. Vakare ateis mūsų šeimos draugė, kaip mes sakome mūsų šeimos narys, su mama. Jos mama kelis metus gyveno italijoje ir gamina carbonara itin skaniai. Nekantrauju pamatyti ir pats pagaminti. Jei viskas bus gerai, ryt šis patiekalas bus pietums. Dar galvoje sukasi mintis pagaminti ir vištienos krūtinėlę su teriyaki padažu, pateikiamą su apkeptais špinatais ir vyšniniais pomidoriukais. Jaučiu, kad mintis susisuks ir patiekalas atsiras. Gal būt ne per pietus, nes savikaina nemaža, bet vakare tikrai. Na ir būtinai sriuba. Greičiausiai tai bus pievagrybių sriuba su vištiena. Ne kartą ją viriau ir nei karto nenusivyliau.

O dabar truputis liūdnos gaidos. Nežinau kaip tą padaryti, bet reikia pabaigti remonto darbus. Na kaip atrodo, pusė lupta, pusė skusta. Aš čia apie kėdes. Laukia jos mano rankų išsiilgusios. Bet prisižadėjau sau visais šventaisiais per šią savaitę atidaryti ir antrąją salę, nes labai norėčiau, kad kitą savaitę jau pietautų ne trys ir ne penki svečiai.

Rodyk draugams

195 diena. Pirmoji Piccolo Canopi diena

Nuo šios dienos skelbiu restoranėlį gimusiu. Priežastis tam labai paprasta - paruošta ir iškepta pirmoji lazanijos porcija, kurią galima užsisakyti ir suvalgyti. Simboliška, kartu tai ir mano gimimo diena. Matyt taip ir turėjo būti. Pagalvojau, kad labai bus patogu atsiminti. Be to ir skaičiai sutampa. Man po metų bus 31, piccolo 1, dar po metų man 32, piccolo 2. Lengviau ir nebūna.

Diena šiandien prasidėjo kiek vėliau nei tikėjausi. Todėl buvo daug skubėjimo iki atvykimo su produktais į restoranėlį. Po parduotuvę tikrąja to žodžio prasme skraidžiau. Buvo smagu, bet tas skubėjimas nuvargino. Bet atvažiavus atsigavau. Išgėriau puodelį espresso ir pirmyn. Pasiruošimas užtruko 4 valandas. Tiesą pasakius nesupratau kaip taip išėjo, bet faktas, kad reikia suktis greičiau. Bus dar vienas darbas peržiūrėti ką ir kada daryti, kad nesigaištų laikas. Nes vien su bechamel padažu žaidžiau pusę valandos kol padariau tokį koks turi būti. Aišku, galima viską buvo ir greičiau padaryti, bet tada būtų nukentėjusi kokybė. Ši opcija manęs visiškai netraukė. Džiugu tai, kad lazanija super. Apskrudusi, traškančia plutele, sluoksniai gerai sukibę ir skani. Beje, man retai kada būna skanus mano paties gamintas valgis, nors kiti sako, kad labai skanu, bet šiandien gerai. Šiandien taip kaip reikia. Ne, taip kaip turi būt.

Jau pasidariau rytojaus produktų sąrašą. Nuo šiandien pirkinių liko tik sviesto ir miltų. Visa kita reikės pirkti naujai. Gerai buvau viską pasiskaičiavęs, kas leido šiandien išleisti tik tiek kiek iš tikrųjų reikia.

Viskas, einu ruoštis vakarui, o visų jau laukiu išalkusių ir norinčių jaukiai pailsėti ir atsirestauruoti.

Rodyk draugams