BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

191 diena. Produktai, jų tiekimas ir kitos prekės

Jei būčiau apie tai rašęs vakar, būtų labai piktas įrašas. Buvau piktas kaip niekada kai po pietų paskambino tiekėjo vadybininkas ir pasakė, kad man jokio atidėjimo negalės padaryti, nes per didelė rizika. Kalba ėjo apie kelis šimtus litų pirmąjam produktų užsakymui. Tiesą pasakius, nesupratau kur čia ta per didelė rizika. Mažam tiekėjui gal ir taip. Net ir šimtas neatgautų litų yra skaudu, bet buvau sutaręs su, galima sakyti, didžiausiu tiekėju. Bet yra kaip yra, dar kartą įsitikinau, kad kol nėra parašų ant sutarties, negali tvirtinti nieko.

Šiandien gi, situacija man atrodo visiškai kitokia. Džiaugiuosi, kad negavau galimybės dar vienoje vietoje padaryti įsiskolinimo, kurį būtų reikėję atiduoti per kelias savaites. Sprendimas buvo priimtas sekantis - produktus patieklams pirkti iš apyvartos. Aišku, ji menka, bet pirmam kartui man reikės apie 50 litų, kad galėčiau pagaminti pirmuosius kelis pietus. Iš pietų apyvartos bus galima ir vakarui nusipirkti produktų. O ryte vėl taip pat, iš vakarykštės. Karoliuk, nepyk, bet prieskoniai, druska ir kiti birūs produktai iškeliaus iš namų. Atsargos nedidelės, bet nereikės ir tam išleisti pinigų. Taigi, mielieji, pirkdami kavą ir arbatą, pagreitinsit ir maisto atsiradimą. Šioje situacijoje matau dar vieną, labai svarbų privalumą - produktai bus asmeniškai mano atrinkti su aukščiausiu kokybės patikrinimu ir maksimaliai šviežūs. Tai man kainuos kiek brangiau, visutiniškai apie 10 procentų, bet kai paskaičiuoji, tai vienas patiekalas pabrangsta tik keliolika centų. Manau apsimoka.

Lygiai toks pat sprendimas buvo priimtas ir su indais bei įrankiais. Jų suma perkant sudarė beveik 2000 Lt. Išvengsiu ir to. Namie turime 24 vienetų stalo įrankių komplektą, kurį žmona atiduoda su salyga, kad per metus namie atsiras sidabrinis. Aš net nežinau kiek jis kainuoja, bet įtariu kad nemažai. Stiklinių ir taurių yra pakankamai. O įdomiausias dalykas yra su lėkštėmis. Dar nesant restoranėlio idėjai, ieškodamas staltiesių vestuvėms, užsukau į parduotuvę, kuri užsidarinėjo remontui. Pagal gautą info ten turėjo būti dvi man reikalingos staltiesės. Aišku, jų jau nebebuvo, bet aptikau, kad lėkštės, kainavusios po 5 Lt tekainuoja 1,2 Lt. Tai spėkit kiek jų liko lentynoje po mano pažiūrėjimo. Teisingai, nei vienos, paėmiau visas 52. Panaudojome jas vestuvėse, nereikėjo nuomotis, o dabar panaudosime ir Piccolo. Taigi, problema išspręsta iš visų pusių. Jokių įsipareigojimų tiekėjams, jokių skolų. Kas dieną reikalingos pajamos sumažėjo dar keliais šimtais litų.

Noriu pasidžiaugti dar vienu nuostabiu pasikeitimu. Pakabinome užuolaidas, ant palangės pastatėme gėlių, šviestuvą, ant stalo atsirado padėkliukai. Baras gavo trukstamą šviestuvą. Žodžiu - vyksta įsikūrimas.

Rodyk draugams

189 diena. Situacijos apibendrinimas iki atsidarymo.

Iki starto liko taip nedaug, o kartu ir daug. Pirmoji salė švari, bet tuščia, stovi tik stalai ir kėdės. Antroje tikros dirbtuvės: šviestuvų, kėdžių ir įvairios produkcijos fabrikėlis. Šiandien išvežėme daiktus, kurių nebereikės. Įvairios lentos ir plokštės ramiai pagulės kurį laiką sandėliuke.

Dabar labai dvejoju ar teisingai padariau, kad pradėjau prekiauti dar neįrengus visko iki galo. Yra ir pliusų, ir minusų. Privalumai, kad vieta darosi žinoma anksčiau ir kalbos apie ją jau skinda. Be to, vienas kitas litas jau įkapsėjo į kasą. O jei tiksliai, tai 33 litai. Trūkumas tame, kad svečiai mato ne galutinį produktą. Aišku, visi supranta, bet neužbaigtumo vaizdas išlieka.

Tam, kad jis kuo greičiau dingtų, dar reikia padaryti šiuos darbus: užkabinti užuolaidas, sutvarkyti apšvietimą, užtiesti baltas staltieses ir suvežti indus bei įrankius.  Visa tai gražios detalės, bet svarbiausia - sudaryti startinį meniu, paskaičiuoti produktų kiekius bei patiekalų savikainas, nustatyti kainas ir viską gražiai užrašyti lentoje. Štai tada bus galima ir pasidžiaugti.

Rašydamas supratau, kad dar neaprašiau maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gavimo proceso. Tai - svarbiausias dokumentas, kuris nurodo, kad įmonės gamybinės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus ir, kad jose iš principo galima gaminti. O paskui jau viskas priklauso nuo gamintojo. Tiek kokybė, tiek skoniniai dalykai. Šį dokumentą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Procesas padarytas itin paprastas ir patogus. Paduodamas prašymas, prie jo pridedant objekto, kuriame bus ruošiamas maistas, projektą ir maisto tvarkymo proceso aprašymą. Maisto tvarkymo procesas paprasčiau sakant yra maisto gaminimo būdas ir patiekalų tipas. Aprašant procesą svarbiausia nepamiršti elementarios higienos, kurios laikomasi ir namie. Produktai plaunami, paruošiami, apdorojami ir patiekiami. Truputi sudėtingiau yra su technologiniu projektu. Ir čia esminis dalykas - produktų keliavimo per patalpas tvarka. Atrodo nieko sudėtinga - tereikia sudėlioti įrengimus ir darbinius paviršius pagal poreikius, bet realybėje susiduriama su tokiomis problemomis: indų plovimo zonoje švarių indų išnešimo ir nešvarių indų atnešimo takų susikirtimas, patiekalų išnešimo ir nešvarių indų nešimo takų susikirtimas ir prie darbinių paviršių kriauklių trūkumas. Tai dažniausios klaidos, lemiančios projektų perdarymą ir laiko gaišimą. Norintiems išvengti panašių klaidų visad patariu arba kreiptis į profesionalus, arba į pačia tarnybą.

 

technologinis projektas, pateikiamas maisto ir veterinarijos tarnybai
technologinis projektas, pateikiamas maisto ir veterinarijos tarnybai

Pateikus visus dokumentus, atvyksta inspektorius, kuris įvertina objekto būklę ir, jei viskas tvarkoje, kitą dieną išduodamas pažymėjimas. Jei yra poreikis turėti ir alkoholio licenciją, šį pažymėjimą būtina gauti iki prašant licencijos alkoholiui.

Toliau seka Geros higienos praktikos taisyklės maisto produktų prekybos įmonėms ir jų priedai (registracijos žurnalai). Jos irgi privalomos ir veterinarijos tarnyboje būtina nurodyti asmenį, atsakingą už šių taisyklių laikymąsi. Trumpai tariant, jose nusakoma kaip turi būti laikomi ir apdorojami maisto produktai, patiekalų gaminimas ir bendri higienos reikalavimai maitinimo įstaigose. Šių taisyklių dar nenusipirkau, bet tai reikia padaryti kaip įmanoma skubiau.

Rodyk draugams

188 diena. Po savaitgalio kaip po karo.

Tikrąja to žodžio prasme. Pusiau luptos, pusiau dažytos kėdės, dulkių kalnai, seni gobelenai ir porolonų skiautės. Mano optimizmas eilinį kartą mane apvylė. Tikėjausi, kad per savaitgali pavyks viską sutvarkyti, bet iki visko dar kaip iki nežinau ko. Aišku, galėjome viską suspėti, bet nusprendėme daryti gerai ir tvarkingai. Esmė tame, kad nulupome visą seną gobeleną nuo kėdžių ir minkštąsias dalis, kurias pradžioje ketinau tiesiog apvilkti, bet pažiūrėjus ant ko tektų sedėti, baisoka pasidarė. Tai užėmė nemažai laiko, tiksliau visą savaitgalį daugiau nieko ir neveikėme. Kedžių dažymas ir ruošimas. Džiugina tai, kad bus padaryta maksimum. Ne šiaip sau tept lept, o taip kaip turi būti.

Kėdės senutės iš Natiškių ir Šilutės

Kėdės senutės iš Natiškių ir Šilutės

Kėdžių atlošai ir sėdimosios

Kėdžių atlošai ir sėdimosios

Išardyta, nulupta ir pataisomai sugadinta sėdimoji

Išardyta, nulupta ir pataisomai sugadinta sėdimoji

Paruoštų dažymui kėdžių fotosesija

Paruoštų dažymui kėdžių fotosesija

Pirmą kartą nudažytos kėdės

Pirmą kartą nudažytos kėdės

Kėdes džiovinome ir menulio šviesoje

Kėdes džiovinome ir menulio šviesoje

Nepamiršome ir švaros. Karolina išvalė langus, kartu nušlavėme gatvelę ir šaligatvius. Pirmą kartą šlaviau gatvę. Buvo smagu, kaip koks tikras šeimininkas.

Vakarop dar ėmiausi vienos vaikiškos kėdutės, bet mano patirtis čia buvo apgailėtina. Stenėjau kaip senas diedas, tupinėjau tupinėjau aplink, bet šį tą pagaminau. Kai pabaigsiu, įdėsiu savosios, o čia Karolinos koncepcinis modelis.

Šį savaitgalį galima pavadinti draugų savaitgaliu. Vienas po kito užsukinėjo pažįstami, draugai ir kaimynai. Rūta, Mariau, jūsų kėdė susipažino su Viktorijos kėde, mielai bendrauja, bet ilgisi jūsų. Aplankykite ją.

Rūtos - Mariaus ir Viktorijos sėdimosios  Iš kairės: Rūtos-Mariaus ir Viktorijos sėdimosios

Rodyk draugams

184 diena. Kėdės ir pirmas klientas. Tikras

Šiandien pagaliau jas pamačiau. Jo. Būna aišku ir baisiau, bet nieko gražaus. Kai kurios sulūžusios, kai kurios suplyšusios. Bet džiugina, kad yra pagrindas, iš kurio bus galima padaryti gražų baldą. Pirma reikės sutvarkyti karkasą, paskui viską nušveisti ir nudažyti. Kol džius, pervilkti medžiagines dalis nauju audeklu ir galiausiai viską sudėti į savo vietas. Darbo nemažai ir kas blogiausia jis nebuvo planuotas. Nepavykus idėjai, kad kėdes suneš draugai ir tie kas norės turėti savo asmeninę kėdę, reikės darbus daryti skubiai. Dar šiandien, nors jau aštuonios vakaro, turiu peržiūrėti kiekvieną kėdę, sutvirtinti karkasą ir paruošti dažymui. Ryt nudažyti ir poryt sustatyti viską į savo vietas.

Noriu pasidžiaugti dar vienu dalyku. Šiandien parduotas pirmas tikras, tikram klientui, tikros kavos puodelis. Tai buvo kaimynas, šalia turintis dailės reikmenų parduotuvėlę. Kaip paaiškėjo, jis kadaise nuomavosi mano patalpas dviračių nuomos verslui. Buvo apie ką pašnekėti. Ir apie darbuotojus, dirbančius ne taip kaip sau ir apie draugus versle. Ir vėl pajutau tą neapsakomai malonų jausmą, bendravimo už baro malonumą. Tai tiek šiam vakarui naujienų. Nuotraukų su kėdėmis nedėsiu, nes nenoriu, kad paskui košmarus sapnuotumet. Iki rytojaus.

Rodyk draugams

183 diena. Myliu savo darbą

Šiandien kiek kitokia diena nei kitos. O kitokia tuo, kad nuo durų atrakinimo praėjus keliolikai minučių, ant durų užkabinau užrašą „atidaryta” ir mažą mažytį meniu su trijomis pozicijomis. Espresso, americana ir arbata. Tik tiek šiai minutei galiu pasiūlyti. Jausmas nerealus. Tas pirmo kliento laukimas, jo neatėjimas, galvojimas kodėl ir atsakymų rašymas sukelia be galo malonų jausmą. Nežinau ar taip ir kitiems yra kai pradedi kažkokį naują etapą, bet aš kažkokiame pakylėjime. Aišku, paziūrėjus į kasą, truputį nusileidi ant žemės, bet po kelių sekundžių vėl budi :) Gaudai praeivių žvilgsnius, stebi jų reakciją. O, ka tik pražioplinau porelę. Stovėjo ir žiūrėjo į meniu, o aš žiūrėjau į monitorių. Persikrausčiau arčiau lango, nes už baro kyšo tik mano galva, kuri ruda kaip ir pats baras.

Ryte buvo užėjusi močiutė, matyt buvo išėjusi pavedžioti savo šuniuką. Pasiūliau kavos, bet neturėjo su savimi pinigų. Tai sakau, kadangi jūs mano pirma klientė, tai pavaišinsiu. Labai maloni moteris. Bet svariausia, kad kava jai patiko. Nustebau, tiesą pasakius, kad espresso jos mėgstamiausia. Pažadėjo perduoti savo kaimynams, kad apsilankytų.

Kai pagalvoji, kaip gera, kai gali žmonėms perduoti geras emocijas tokiais paprastais būdais kaip kavos puodelis ir malonus pokalbis. Net nustembi ir tuo pačiu apsidžiaugi, kad nuosirdumas dar yra. Jėga, einu toliau kraštytis, valytis ir laukti svečių. Užsukit :)

Vakar žadėjau įdėti baro ir virtuvės foto. Prašom susipažinti :)

Rodyk draugams

182 diena. Tebūnie šviesa. Būtų gerai

O reikalas tame, kad su apšvietimu šiandien pražaidėme visą popietę (be Čekuolio). Atrodo kas čia tokio, 7 lemputės. Bet kai pradedi, tai nei galo, nei pabaigos. Pakabinimo aukštis, šviesos intensyvumas ir kryptis, net atrodo toks dalykas kaip lemputės šviesos skleidimo kampas daro begalinę įtaką.

Bet ne viskas taip rimta. Pasirodo, lemputės, kurias įsukau, yra pakankamai šalto tono - K6000, kas sąlygojo labai šviesų ir akis varginantį apšvietimą. Išduosiu paslaptį. Tik nesijuokit. Kaproninė kojinė suveikė kaip koks super filtras, kuris šviesą iš ryškios ir šaltos padarė į jaukią ir šiltą. O ką daryt? Lempučių juk negali pakeisti ar grąžinti pardavėjui. Kai pagalvoji, ką gi žmonės darytų be kaproninių kojinių? Reikia banką apiplėšti - prašom, reikia margučius dažyti - prašom, reikia lempas pritemdyti - jokių problemų. Tik viena pastaba - šis būdas netinka kaitrinėms lemputėms. Pats nebandžiau, bet esu tikras kad sudegtų iš kart.

       Šviestuvų gamyba

O jei rimtai, mano mieli žmonės, jei kas pažįsta žmogų, išmanantį apšvietimo meną ir subtilybes tikrąja to žodžio prasme, būtinai suveskite mus, nes tai labai svarbi dalis, kuri turi būti padaryta maksimum iš turimų resursų.

Šiandien vėlai vakare Darius (kavos tiekėjas) atvežė paskutinius trūkstamus puodelius ir dangtelius, be kurių negalėjau daryti kavos išsinešimui. Dabar jau galiu. Taip, pradžiai išsinešimui, kad kapeika viena kita kapsėtų, o po kelių dienų ir prisėsti jau bus galima. Ryt atvažiuoja kėdės.

      Vaikiškų kėdučių gamyba (labai valdiškas foto aprašymas)

Rytoj pažadu įdėti kaip dabar atrodo baras ir virtuvė (su ne valdišku aprašymu) 

Rodyk draugams

181 diena. Pagaliau pakvipo kava

Šiandien atkeliavo ilgai lauktas kavos aparatas. Pradžiai pasirinkau kiek mažesnį ir mažiau sąnaudų reikalaujantį variantą, nes tik iš paskaičiavimų galiu kalbėti apie reikiamą kavos kiekį per dieną, kuris šiai dienai yra 50 puodelių, skaičiuojant su perkamais išsinešimui. Jei bus daugiau, statysim didesnį, o jei dar pasirodys per mažai - patį didžiausią. Juokauju. Nesitikiu, kad kavos bus parduodama daugiau nei 50 puodelių per dieną. Nors, ką gali žinoti, nes kava tikrai super. Sako jei gera puta, tai ir kava bus gera. Būtent taip ir yra.

Dar vienas, mane maloniai šiandien nuteikęs dalykas - savadarbis šviestuvas. Su keliomis klaidomis (supjausčiau laidą, nors galėjau naudoti vientisą), bet atrodo gerai. Jam padaryti sunaudojau paskutinį gabalėlį laido. Jei dar ką kur reikės prijungti, teks laukti geresnių laikų.  Bet šiai minutei viskas veikia ir nieko nebetrūksta.

Laikas viską nešti lauk ir valyti valyti ir dar kartą valyti. O paskui pusę namų sunešti dekoravimui. Paveikslai, vazelės, gėlės ir t.t. Ši idėja mano žmonai ne itin prie širdies, ir aš labai už tai atsiprašau, bet reikia.

Ir dar. Ryt pradedu prekybą kava. Žiurėsim kuo čia viskas baigsis.

Rodyk draugams

175 diena. Piccolo kėduti

Beveik neberašau. Ne dėl to, kad nebūtų apie ką, nes yra labai daug, bet nebėra kada. Nuo ryto iki vakaro staliaus, elektriko, valytojo ir tuo pačiu vadovo darbus reikia daryti vieną po kito. Šiandien supratau, kad vadovas keletą dienų buvo dingęs, kas sąlygojo elektriko ir staliaus darbų nesuderinimą ir per didelį nuovargį. Atvirai pasakysiu - žiauriai pavargau. Bet šiandien, neskaitant kad nuovargis daro savo, sugalvojau dar padaryti vaikų kampelį, kuriame bus trys kedutės ir staliukas su lentyna knygoms ir žaislams. Jūsų teismui pirmasis baldas. Turiu didelį prašymą. Kas turite mažų vaikų ir esate susidūrę su mažų daiktų subtilybėmis, parašykite ar tokios kėdutės yra tinkamos. Gal dar ką patartumėte kas vaikams patinka ir juos pradžiugintų būnant Piccolo.

   

Rodyk draugams

170 diena. Kreivų spintelių šalis

Arba man su galva ne viskas tvarkoje arba su akimis, bet spinteles tikrai sukabinau kreivai. Bet taisyklingai kreivai. Kairiosios pusės pasvirusios į kairę, o dešiniosios - į dešinę. Ir viršuje padariau nuostabaus grožio arką. Idiotas. Bet ne dėl to, kad taip sukabinau, nes tą dariau pirmą kartą, bet dėl to, kad vakar tą mačiau, bet dėl kažkokių neaiškių priežasčių įtikinau save kad viskas gerai, kad spintelės kabo tiesiai. Ką tik įkėliau foto į kompiuterį ir mano miražas išgaravo akimirksniu. Eisiu viską padaryt iš naujo. Be to, vakar žmonos pastebėjimai dėl sukabinimo tvarkos buvo super, reikia kelias sukeisti vietomis ir dviejoms nupjauti apatines dalis. Taip atsivers uždengta, ir vėl neaišku dėl kokių priežasčių, niša.

Dar turiu paruošti visus baldus dažymui. Aš jau šiek tiek patepliojau du radiatorius ir palangę, bet dar liko daug paviršių.

Šiandien pagaliau jie įgaus savo tikrąją spalvą, dings dulkės ir šiukšlės. Ir bus finito. Beliks sustatyti visus menkniekius į savo vietas ir bus galima atidaryti duris pasauliui.

Rodyk draugams

168 diena. Lasagna numero uno

Si, uno, dėl to, kad pirmoji iš lietuviškų produktų. Itališki buvo: pomidorai savo sultyse ir Granos sūris. Visa kita teko pirkti lietuviškos gamybos arba gaminti pačiam. Pats gaminau bechamel padažą, viriau ragu ir minkiau tešlą lakštams.

 

Aš labai atsiprašau, bet iš dviejų iškeptų lazanijų negalima valgyti nei vienos. Na, valgyti gal ir galima, čia jau skonio reikalas, bet patiekti lėkštėje - niekaip. Pirmoji perkepė ir buvo siaubingai sausa, lakštai neišvirę, bet atrodė gražiai. O antroji kaip tik nepakankamai iškepė. Buvo sultinga, bet vos prapjovus ir išėmus porą porcijų, išbėgo kaip košė.

O dabar sunkiausia dalis. Nustatyti kur buvo problema. Galimi variantai: lakštai, ragu, béchamel. Dar vienas, man bent dabar atrodo ne itin svarbus momentas - sudėjimo į indą tvarka, bet ir čia gali būti problema.

Šiandien pat skambinu į Italiją, nes tik jie žino kaip ir ką ir po ko dėti. Toliau planas toks. Atgaivinus žinias vėl paruošti bandomąją lasagna ir jei neišeis - važiuoti mokytis, nes to, ką dabar pagaminau aš negaliu patiekti svečiams. O gal pasikviesti mokytoją iš ten? Neilgam, porai savaičių, kad pirštai miklūs pasidarytų.

Rodyk draugams