BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

161 diena. Virtuvė mirė. Tegyvuoja virtuvė.

Pasirodo, aš esu labai blogas žmogus. Negana to, kad dažnai prašau savo brolio pagalbos, kuris kaip tyčia jau atvažiavęs į Vilnių, atėmiau iš jo ir virtuvės baldus bei įrangą. Galvojau gal nerašyt tokio fakto, bet negaliu. Nėra labai gerai, bet tai yra geriau nei sedėti ir galvoti ką dabar daryti. O planas labai paprastas. Dizainerei jau daviau užduotį, kad padarytų vizualizaciją, kurioje matysis vaizdas, kurio aš iš tikrųjų norėčiau, o dabar darysim geriausiai iš to ką turim. Na, gal ne geriausiai, bet kad gražiausiai tai tikrai. Vakar iki vėlumos dariau baro rėmą. Galiu pasakyt tik tiek, kad nesu nei pats geriausias meistras, nei stalius. Šiaip tai būtų nieko tokio. Padarei ne taip - paėmei ir perdarei. O čia truputį sudėtingiau, nes mežiagų kiekis ribotas, negaliu daryti bandymų būdu. Tačiau tą vakar supratau ne iš kart. Teko dvi geras lentas sugadinti, kad suprasčiau, kad posakis devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk (mano atveju pjauk) ne iš piršto laužtas.

Ir dar. Prašau mane sukritikuoti, pažiūrėti kokias matote silpnas vietas. Nes jei neturėsiu į pastabas argumentų, reikš kad tikrai apie kažką nebuvau pagalvojęs. Taip kad nesikuklinkit.

Rodyk draugams

155 diena. Bevardė

Šiandien susitikau su dizainere Agne. Parodė sudėliotą virtuvės projektą, kurį, išėmus vieną dalį, patvirtinome ir pagal jį rytoj viską sustatysiu į savo vietas. Pagaliau. Labai patiko jos išdėstymo schema ir logika. Trys žingsniai. Produktų laikymas (šaldytuve), apdirbimas/paruošimas gaminimui ir gaminimas. Tik vietos mažoka, velniškai mažoka. Nors gerai pagalvojus, tai penkiems staliukams paruošti maistą, tos vietos reikia žymiai mažiau. Atvirai pasakius, tai pats mažiausias objektas prie kurio būsiu prikišęs nagus. Bet pats mieliausias. Matyt dėl to, kad savas.

Dar buvau nuvažiavęs į UCS baltic, dėl apskaitos sistemos. Pasirodo mano žmonos senas kompas nebetinka pagal savo parametrus. Teko atiduoti savo. Pažadėjo, kad parai, tikiuosi taip ir bus, nes dabar dirbu su kitu, kuriame aš kaip svetimuose namuose.

Šiaip sprendimas atduoti savo kompą mane pradžioje buvo gerokai nuliūdinęs, nes supratau, kad jis ten liks for ever. Bet paskui supratau kodėl čia viskas taip įvyko. Pas mane begalė muzikos, kas leis ją groti prijungus prie garso aparatūros. Aš vienaip ar kitaip ten būsiu beveik visą dieną, taip kad ir mano ofisas bus ten. Ir man labiausiai patikusi mintis, kad bus labai patogu. Uždarei ir padėjai kur į stalčių. Jokių dėžių, monitorių ir klaviatūrų, kas užima be proto daug vietos, kurios be proto mažai.

Rytoj vėl diena nuo pat ryto pilna darbų. Reikia dar nuvažiuoti į mokesčių inspekciją ir užregistruoti prekybos vietą, kad UCS galėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Ir dar!!! Neškit jau savo kėdes, laikas. Ryt būsiu beveik visą dieną, taip kad lauksiu svečiuose. Planas - pastatyti penkiolika, plius minus trys.

Viskas, einu miegoti, nes kad ir kaip mirksiu dažnai, rūkas iš akių nebedingsta.

Rodyk draugams

154 diena. Jei kaip namie, tai kaip namie.

Kaip sako užduok klausimą ir gausi atsakymą. Aš tą padariau penktadienį, o šiandien ryte atėjo ir pats atsakymas. Sprendimas dėl virtuvės įrangos baigtas. O viskas bus taip. Bus įrengta naminė virtuvė. Baras atskirai, kad šiek tiek atitvertų zonas, tačiau visa virtuvė matysis. Matysis kaip ruošiamasi gaminimui ir pats gamybos procesas. Kai kilo ši mintis, dar gulėjau lovoje su puodeliu kavos, vos jo neišverčiau. Įsivaizduokite, ateini į restoranėlį kaip pas kažką į namus. Stovi virtuvė, šeimininkas gamina tau valgius, gali tuo pačiu ir viską matyti ir bendrauti. Prieiti pažiūrėti, pasišnekėti. Super.

Baldai bus iš tėvų garažo paimtas komplektas, jau net nepamenu kiek laiko ten pastatytas. Prisimenu dabar kiek kartų agitavau, kad reikia išmesti ar kam padovanoti, o tėvukas vis sakydavo, kad gal kam prireiks. Visiškas aiškiaregys. Prireikė ir dar kaip.

Šaldytuvą padovanojo teta. Stovėjo jis garaže irgi ne vienus metelius. Dar net nežinau ar veikia, bet jei pastatė veikiantį, tai turėtų veikti. Galų gale, nėra tokios tarybinės technikos, kurios negalima būtų pataisyti su plaktuku ir replėmis, o aš tokius svarbius įrankius turiu.

Viryklė dar yra atviras klausimas. Yra keli variantai, bet šiai dienai dar negaliu apsispręsti iš kur paimti, kad nesudaryčiau sunkumų kitiems.

O indaplovė dar nepaliestas klausimas, nes net neįsivaizduoju kur ją gauti. Žinau vieną restoraną, kuri jiems beveik nereikalinga, šiandien eisiu pasikalbėt, bet čia anksti dar apie tai kalbėti.

Klausiau dar kaip tai atrodys, bet papasakotas planas dizainerei nesukėlė širdies smūgio, reiškias viskas ok. Galima sakyti klausimas atsakytas, atrodys labai gerai.

Vakarop turi suvažiuoti viskas į Piccolo, eisiu dėlioti ir žiūrėti kas ir kaip.

Pagaliau atėjo ramybė į mano galvą. Klausimas, nedavęs ramiai miegoti baigtas, galima eiti prie sekančio - meniu.

Rodyk draugams

150 diena. Trilema. Virtuvės įranga.

Būtų dilema, būtų paprasčiau. Paprasta gal ir dabar, bet šiai dienai man taip neatrodo. O reikalas štai kame. Laikas statyti virtuvės įrangą, o jos dar nėra.

Vieni tiekėjai siūlo įrangą, kuri man iš principo tinkama, tačiau galima gauti geresnį sprendimą tokiai mažai erdvei. Pas kitus tas geresnis sprendimas yra, tačiau jiems reikia sumokėti mažiausiai 30% pradinį įnašą, o kitą sumą išmokėti per metus. Ir yra trečias kelias - paimti nemokamai žmonių atiduodamą įrangą. Aišku, tokiu atveju tektų miksuoti su profesionalia, nes dovanojamų indaplovių dar neteko, pamatyti, tačiau viryklės ar konvekcinės krosnies klausimą taip būtų galima išspręsti. Tas pats ir su šaldytuvu. Ir matyt nuspręsti kas geriau būtų žymiai paprasčiau jei ne tas itin įdomus žodis „bet”.

Pirmuoju atveju salygos tinkamos, „bet” įranga nėra pati tinkamiausia. O juk norėtusi pastatyti būtent pačią tinkamiausią ir pačią geriausią. Antruoju - įranga tinkama, „bet” nėra pinigų avansui, kas sudaro apie 4000 lt. Trečiuoju atveju būtų labai paprasta: peržiūri skelbimus, išsirenki tinkamiausią variantą ir jį pastatai, „bet” kaip tai atrodys? Restorane naminė virtuvė. Kaip čia pasakius. Nors atrodymas dar ne viskas. Klausimas dar kiek ji tarnaus, dirbdama gerokai didesnius viršvalandžius nei jai numatė gamintojas. Be to ir man darbas bus apsunkintas, nes ne veltui juk atsirado ta profesionali įranga. Tai vat ir plėšausi dabar į tris dalis, tikiuosi per savautgalį nesusiplėšysiu per daug ir parašysiu ką nusprendžiau.

Įdomumo dėlei įdėjau kelias nuotraukas kuo panaši ir kuo skiriasi buitinė technika nuo profesionalios.

Rodyk draugams

147 diena. Pirmieji restoranėlio brėžiniai ir Piccolo canopi.

Pagaliau galima pamatyti kaip viskas bus sudėliota. Kol kas tik 2D, vizualizacijos bus vėliau, bet tai jau gerai. Pimojoje salėje bus baras ir virtuvė, bei trys staliukai. Kiek prie jų tiksliai bus vietų dar matysime, nes planas visuomet būna susodinti kuo daugiau, tačiau realybėje situacija neretai būna kitokia.

 

Kitoje salėje tilps keturi staliukai. Dar kilo mintis padaryti vaikų kampelį, kurio atsiradimas greičiausiai išstums vieną iš staliukų, bet man rodos ši idėja labai gera, nes kartais graudu žiūrėti kaip vaikai sėdi neturėdami ką veikti, pradeda reikalauti iš tėvų dėmesio, o pastarieji net pavalgyti ar pabendrauti ramiai neturi kada.

Jau yra ir baro projektas. Mažas mažas, kaip ir pats restoranėlis.

 

Dingo ir pianinas. Galutinai. Sakiau jei rasiu, tai pastatysiu, bet dėl jo nebuvimo jau ir taip ilgai užtrukau. Vis ieškojau ir nieko. Matyt per daug sureikšminęs buvau.

Na, o svarbiausias matyt įvykis per šį laikotarpį, kad galutinai buvo apsispręsta dėl pavadinimo. Didžiuodamasis pristatau PICCOLO CANOPI. Piccolo - itališkas žodis, reiškiantis mažas. Mažas restoranėlis. Tinka. O canopi turi kiek kitokią, jokiame žodyne neapibūdintą reikšmę. Šią žiemą, važiuojant iš Italijos, mano žmona užsikėlė ant sėdynės savo koją ir sako: „bet tu pažiūrėk kokia maža mano kojytė”. O aš, prisiminęs savo italų kalbos „žinias” sakau „piccolo canopi”, kas pagal mane reiškė „maža kanopėlė”. Ši frazė mus lydėjo iki pat namų, o paskui kuriam laikui buvo pamiršta. Ir tik galvojant pavadinimą ji buvo deramai prisiminta. Virš durų iki šiol kabo buvusio antkvariato ženklas aklys.

 

Draugai, atėję į pirmąjį patalpų parodymą neblogai sakė, kad reikia pavadinimo „kaniušnia”, nuo žodžio kon (rusų kalba). Sudėjus viską į vieną seką labai neblogai išeina. Pavadinimas su istorija. Patinka.

Rodyk draugams

140 diena. Baras be alkoholio.

Prie to buvo eita iš lėto, bet, kaip matau dabar, labai dėsningai. Pradžioje susidūriau su licencijos gavimo ypatumais, vėliau, pats nustojau vartoti alkoholį, supratęs, kad be jo žymiai įdomiau. O prieš kelias savaites kilusi mintis padėjo paskutinį tašką mano apsisprendime.

O mintis buvo tokia. Prisiminiau, kad kažkada ieškojau žodžio „restoranas” kilmės ir bendrai istorijos. Daugumoje straipsnių buvo minima atstatymo, restauracijos, poilsio reikšmė, susijusi su žmogaus jėgų atgavimu, pailsėjimu maitinimo vietoje. Ir tada pagalvojau: kaipgi jėgų atgavimas ir poilsis gali būti siejamas su alkoholio vartojimu? O gi niekaip, nes daugumai, kurie nors šiek tiek domėjosi alkoholio poveikiu organizmui, tai labai suprantama. Taip, jis tonizuoja, bet laikinai, paimdamas daug resursų. Aišku, šiomis dienomis, poilsis ir alkoholis yra labai susieti dalykai, nes krepšinis be alaus ne krepšinis, be jo ir gamtoje ne taip linksma. Bet aš manau, kad tai prieštarauja paprastai logikai. Nes kaip kitaip tada suprasti užrašą po alkoholinių gėrimų reklama, kad „vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove”? Jei jau tai taip gerai, kodėl kažkuo yra rizikuojama? Štai kokia mintis man kilo. O tada, supratau, kad aš, teigdamas, jog noriu restoranėlio, kuriame žmonės pailsėtų, pabendrautų ir skaniai pavalgytų, kad jis būtų šeimos restoranas, siūlydamas išgerti darysiu atvirkščiai ir jiems tiesiai šviesiai į akis meluosiu. O meluosiu vien dėl to, kad alkoholio pardavimas barui ar restoranui yra labai svarbi ne tik apyvartos, bet ir pelno dalis. Matematika paprasta: bokalo savikaina, priklausomai nuo tiekėjo ir salygų - apie du litus su pvm. O parduoti gali ir už penkis, ir net už aštuonis. Ir svarbiausia - nieko papildomai daryti nereikia. Tik įpilti ir paimti pinigus.

Taigi, alkoholio nebuvimas - didelis išbandymas. Ne vien finansinis, nes dalis potencialių klientų jau nebepotencialūs. Antra, dirbti su blaiviu svečiu daug sudėtingiau. Išgėręs jis gali vieno ar kito dalyko nepastebėti, bet blaivus jis visad išliks budrus. Plius parduoti daugiau bus sudėtingiau, nes visi žinom kaip alkoholis skatina alkį.

Tačiau yra daugiau pliusų nei minusų. Blaivūs klientai mažina konfliktinių situacijų riziką, svečiai gali drąsiai sėdėti su vaikais ir nesibaiminti, kad kažkas atsitiks, pati veikla tampa labiau socialiai atsakinga, o svarbiausia, kad vieta tampa išskirtine.

Rašydamas pagalvojau, kad galėtų būti vietos pavalgyti ir vietos išgerti, bet greičiausiai, kad dar ilgai viskas bus viename, nes pavalgius norisi išgerti, o išgėrus norisi pavalgyti.

 Bet nebūtinai vyno ar alaus. Didelis gaiviųjų gėrimų, sulčių ir net nealkoholinių kokteilių pasirinkimas leidžia visiškai išspręsti problemą. Ar kada gėrėte šaltą be alkoholio mojito karštą vasaros dieną? Mmm…

Rodyk draugams

135 diena. Apskaitos sistema.

Daug apie tai mąsčiau. Sedėjau ir galvojau, paskui galvojau dar, paskui sedėjau. Dar po kelių dienų, pamenu, važiavau ir mąsčiau, tada stovėjau ir mąsčiau. Ir nusprendžiau, kad pradžioje nedarysiu jokios įmantrios apskaitos sistemos. Na kam ji man? Pirma, tai ji daug kainuoja, antra - jei pats dirbi, tikrai žinosi kiek ir ko imušti į kasą, žinosi kiek išleidai pinigų produktams ir kokia tavo apyvarta. Nuo senų laikų žmonės taip dirbo ir nieko, nenumirė, kai kurie net geriausius restoranus turėjo.

Tačiau šiame amžiuje, kuriame, jei neturi iPhone ar Facebook, esi tam tikra prasme atsilikėlis, reikalavimai ir restoranui kiti. Ir ši mintis man ilgą laiką nedavė ramybės, nes žinojau kiek tai kainuoja, bet ir atsilikėliu nesinorėjo būti. Be to, tai labai palengvina darbą tiek dirbant su klientais, tiek ir administruojant. Gali tiksliai viską žinoti ir daugumą darbo už tave padaro programa.

Su šia mintimi, nieko nesitikėdamas, nuvažiavau į UCS kompaniją, kuri atstovauja R-Keeper prekės ženklą. Būtent pas juos, nes geriausiai žinau jų produktą ir galiu teigti, kad tai rinkos lyderis. Tačiau, mano pageidavimai buvo kiek kitokie. Paprašiau, kad man pastatytų pačią pigiausią įrangą, kokią tik galima pas juos rasti, tai yra - vieną paprasčiausią kasos aparatą. Ir šalia, atsargiai pasiūliau bendradarbiauti. Jie man pastato savo normalią įrangą, su programomis ir patogiais ekranais, o aš jiems leidžiu atsivesti savo klientus ir parodyti kaip įranga veikia realiuoju laiku, realioje vietoje.

Apie pirmąjį mano prašymą buvo iškart pamiršta. Man buvo pristatyta visa pilna sistema, su apskaita, sandėliavimu, stebėjimu ir t.t., užsakymų delninukai, info ekranai ir t.t. Man tik beliko palinksėti galva ir dar šiek tiek pasispyrioti, kad gal to nereikia, gal ano, nors iš tikrųjų tai reikia visko. Produktas tam ir kuriamas, kad palengvinti darbuotojo darbą, o kadangi darbuotojas būsiu aš, tai būtų idiotiška nepalengvinti sau dalios. Ir svarbiausia, kad tai nekainuos nei lito. Juk tame esmė.

 

Ir dar, šiek tiek ne į temą, bet prie to paties. Pastebėjau, kad kai kurie mano postai, kaip kad ir šitas, nėra pakankamai informatyvus, dažnai parašyti kažkur skubant, lekiant arba sėdint vakare po visų darbų. Nusprendžiau juos laikas nuo laiko papildyti, prirašant papildomas mintis ar prisimenant pamirštus tos dienos įvykius. Tam padarysiu naują skiltį, kurioje sudėsiu papildytų postų nuorodas.

Rodyk draugams