BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

95 diena. Pokeris su tiekėjais

Kadangi šiuo metu daug darbo yra su tiekėjais, tiek gėrimų, tiek ir įrangos, laikas pašnekėti apie bendravimo principus ir šiaip santykius su jais truputį dėtaliau. Norėčiau ir konkrečiau, bet čia pakankamai vieša erdvė, todėl susilaikysiu dėl pavadinimų.

Esminis priscipas bendraujant su tiekėjais, kurie bus tolimesni jūsų verslo partneriai, taip taip, partneriai, - atvirumas. Jei jo nebus - nebus gero verslo. Nei gerų pasiūlymų, nei geresnių prekių, nei geresnio serviso. Kiek man teko matyti, tie, kurie pradeda viską dėstydami atvirai, nieko neslėpdami ir nenutylėdami, laimi galutiniame rezultate daugiausiai iš visų. o tie, kurie bando pasakyti ko niekada nebuvo ir niekada nebus - sėdi prie sulūžusios geldos. Mano atveju, aš sakau taip kaip yra. Patalpos mažos, žmonių tilps nedaug, apyvarta nebus didelė. Tą sakau atvirai ir neburiu apie milžinišką būsimą apyvartą ir dar didesnius žaliavų pirkimus. Dažniausiai ši klaida padaroma tada, kai norima gauti didesnę nuolaidą produkcijai. Esu girdėjęs ne vieną kuriozinį pasakojimą iš tiekėjo, kai jis pats iš savo patirties mato, kad čia bus mažas taškas verslo žemėlapyje, o sąvininkas net išsiriesdamas pasakoja kokia čia bus aukso kasykla.

Nelaikykite tiekėjų naiviais. Jie turi daug patirties ir dar daugiau informacijos, kuria su mielu noru pasidalins su jumis, aišku, jei tik jūs nebūsite daugiau žinantys už juos. Bet, kadangi taip būna retai, tai kuo daugiau klausite, tuo daugiau išlošite.

Antra - sąžiningumas. niekada nemeluokite savo tiekėjui. Dažna šių dienų problema - apyvartiniai pinigai, tiksliau, kartais jų neturėjimas produktams nupirkti. Ir štai čia prasideda menas. Vieni žada šią savaitę, kiti iš kart, tačiau dažnas pažadas neišpildomas, nes pinigų iš parduotų prekių prireikė tai tam, tai anam. Viskas gal ir būtų gerai, tai vadinama resursų valdymu, bet jokiu būdu nereikia pamiršti, kad be tiekėjo prekių iš vis nebūtų jokių resursų. Štai kodėl pradžioje tiekėją pavadinau partneriu. Nuo jo labai daug kas priklauso. Ar kokybiškos bus prekės, ar gera kaina, ar platus asortimentas, ar laiku daromas tiekimas? Tai labai svarbūs klausimai, į kuriuos geras tiekėjas duoda gerus ir teisingus atsakymus. Noredami juos gauti, būkite su savo tiekėju atviri ir sąžiningi.

O dabar iš kitos pusės. Kai jau tiek daug tiekėjui duota, reikia imti ir atgal.  

Visų pirma - prdukcijos kokybė. Ne kaina, ne dar kas kitas, o kokybė. Tai visa ko pagrindas. Jei jūs gausite nekokybišką įrangą ar net ir kokį baziliką - kam jis toks reikalingas? Niekam. Todėl, visų pirma, prieš pradedant kalbėtis, reikia aiškiai išdėstyti savo kokybės supratimą ir reikalavimus. Taip užkirsite kelią daugumai ateities problemų, kuomet jus nepasakėte, o tiekėjas nepagalvojo. Čia galvojate jus, o tiekėjas tiekia. Jei galvos jis - jūs mokėsite daugiau ir gausite mažiau.

Anta - produkcijos kaina. Praktika rodo, kad nuo pirminės siūlomos kainos, galiausiai galima visutiniškai nusiderėti iki 30%. Tai aišku niekada nebūna paprasta ir tikrai ne visai produkcijai, tačiau, kaip sako, kas ieško, tas randa, o aš sakau, kad kas taupo, tas ir sutaupo. Paprasčiausias būdas tą daryti, susirinkti visų tiekėjų pasiūlymus ir paskui išrinkus mažiausią kainą, apie tai pranešti likusiems ir laukti tolimesnių pasiūlymų. Tai kartais tampa panašu į aukcioną, kartais vieni ar kiti dėl būna nepatenkinti, kad neva atskleidžiamos komercinės paskirtys, tačiau, mano giliu įsitikinimu, tai labai efektyvu. Sutaupoma daug laiko, o svarbiausia, sutaupoma daug pinigų. Nebijokite jų spausti, neperspausite. Niekaip. Tiesiog, kai kaina pasieks tiekėjui nepelningą ribą, jis jums apie tai būtinai praneš, galite dėl to būti ramūs.

Kai šie punktai sutvarkyti, laikas pereiti prie kitų, mažesnių, tačiau labai svarbių punktų kaip tiekimas ir atsiskaitymas. Šioje vietoje vėl galioja atvirumo taisyklė. Kuo dažnesnis tiekimas tuo geriau. Kuo ilgesnis mokėjimo atidėjimas ir kredito limitas, tuo geriau. Nebijokite ir čia spausti, neperspausite.

Pabaigai - tiekėjai pokerio nežaidžia. Jie tik nori uždirbti. To norite ir jūs, todėl drąsiai atverskite savo kortas, tą patį padarys ir jie.

 

Rodyk draugams

93 diena. Laikas ir pianinas.

93 diena. Trys mėnesiai. Daug. Žiauriai. Na, bent man taip atrodo. Kiti sako, kad viskas ok, bet man tai daug. Aišku, realiai liko tik viską sudėlioti į savo vietas, nes jau daug darbo padaryta, bet kol negali apčiuopti bent dalies galutinio rezultato, tai situacija atrodo nekaip.

Šiandien susitikau su dizainere Agne. Ją man prirodė socialinės atsakomybės departamento direktorė Ingrida. Kaip supratau, labai gerai vienas kitą supratom ir, tikiuosi, po Joninių, su kuo Jus ir sveikinu, galėsime pamatyti jau kelis eskizus kaip galetų atrodyti restoranėlis.

Būtent restoranėlis. Baras man šiuo metu skamba per daug nuobodžiai ir, net sakyčiau, nepatraukliai. Ypač po vieno draugo pasakymo, kad „žinok čia taip ir bus, vaiksčios visi girti ir ve….s”. Kai tą išgirdau, net šiurpas perėjo. Noriu padaryti vietą, kur susirinktų žmonės ne prisilakti, o pasibūti, susitikti su draugais ir skaniai pavakarieniauti. Matyt truputį pasenau, norisi daugiau turėti blaivaus ir turiningo laiko nei anksčiau. Todėl ir baras labai greitai ir dar labiau natūraliai pavirto į mažą mažą restoranėlį. Picollo canoppi. Neieškokite vertimo, jo nėra. Čia tik žodžių žaismas iš pavasario kelionės į Italiją.

O dabar konkrečiau. Kaip bebutų gaila, bet matau, kad dauguma lietuvių labai myli savo pianinus. Matyt vis dar groja ar vis dar įsivaizduoja, kad dar moka groti. Ok, tie kas groja, džiuginkit ir toliau savo ir kaimynų širdis, bet tie, kas pianiną laikote kaip spintelę, ant kurios labai gražiai atrodo keletas gelių ar vazelių, tai jums nebus atleista. Ir tik nereikia sakyti, kad oi, man jis toks brangus, tiek prisiminimų. Pianino naudojimas vietoje spntelės yra minimum jo pažeminimas. Todėl labai gerai pagalvokite ką darote. O dar geriau, parašykite man laišką su siūlymu pasiimti pianiną iš ten ir ten.

Rodyk draugams

74 diena. Užskaityta

Vakar, kiek pamenu, taip niekam ir nepadėkojau už apsilankymą. Tai va, sakau didžiausią dėkui. Jūsų parama ir idėjos nerealios ir man be galo svarbios. Be to, baras juk jums visiems ir daromas :)

Kelios, Tado Černiausko, užfiksuotos akimirkos

 

 

Idėjos pristatymas

Iš kairės: meno, video/audio, personalo ir apskaitos ir tiksliųjų matavimų departamentų vadovės

 

idėjų ir palinkėjimų dailyraštis

 

Gerų emocijų netrūko tiek viduje, tiek ir lauke

Prezentacija padaryta, laikas imtis vidaus darbų. Ir pirmas darbas - surinkti kuo daugiau baldų ir iš jų sudėlioti gražią ir skoningą mozaiką. Dėl baldų ir visokių kitų daiktų, jei kas ką turit ir norit prisidėti prie šio reikalo, būsiu labai dėkingas. Kėdžių klausimas kaip ir išspręstas. Kiekvienas atsineš savo ir turės vardinę savo kėdę. Jei norės, galės leisti sėdėti ir kitiems, o jei ne, tai tik sau. O vat su stalais, lentynomis, šviestuvais rimtesnis reikalas. Bet jei pas ką nors kaime ar palėpeje stovi senovinis niekam nenaudojamas (nesamonių pridėjimas į stalčius ar ant viršaus nėra naudojimas) stalas, tempkit jį čia. Pašveisim, patrinsim, padažysim, bus kaip iš kokio Sanary.

Dar svarbesnis daiktas - pianinas. Kuo senesnis tuo geriau, bet svarbiausia, kad būtų grojantis. Na, ne pats, bet kad būtų galima su juo groti. Iš jo vienoje pusėje padarysime barą, o kitoje bus galima sugroti ką nors linksmo. Arba liūdno. Arba iš vis negroti. Bet jo reikia ir reikia skubiai! Aš nesitikiu, kad čia išeis prasisukti nemokamai, ypač jei daiktas senas ir turi vertę, bet dėl visko galima susitarti, svarbu tik, kad nereikėtų sumokėti iš kart, o galima būtų po atidarymo. Tai jei kas ką žinot, girdėjot ar matėt, būtinai duokit žinią.

Vakar sėdėjau ir žiūrėjau į svečius, valgančius picą, sausainius, čipsus ir galutinai įsitikinau, kad be maisto bare bus liūdnuma kaip niekad. Tam, kad taip neatsitiktų, nusprendėm daryti sekančiai: šaltieji ir karštieji užkandžiai, viena sriuba (bent pradžiai), keli desertai. Na, o pagrindiniu patiekalu išrinkta lasagne.

Apie šį, mane seniai žavintį patiekalą, galima daug rasti straipsnių, receptų ir prisiklausyti begalę kalbų kaip kas ką darė, bet kažkur nueiti ir suvalgyti skaniai iškeptą lasagne, bent aš nežinau kur. Jei kas žinot, butinai parašykit, nueisiu, paragausiu ir padarysim skanesnę.

Rodyk draugams

Presentazione

Kadangi patalpos jau yra, ka tik pasiėmiau pasirašytus nuomos sutarties egzempliorius, nieko nelaukdamas kviečiu visus, kam idomi ši idėja ir kas nori prisijungti prie jos įgyvendinimo, 2010 m. birželio 3 d. 19.00 ateiti į Bernardinų g. 10-10, Vilnius.

Pasedėsim, pastovėsim, pagalvosim, pasitarsim, pakalbėsim, pasidalinsim, pasiklausysim, pažiūrėsim ir nuspręsim.

Atejusius užskaitysim kaip komandos dalį ir suprasim, kad esant reikalui galima bus kreiptis pagalbos.

p.s.

Labai norėčiau visus atėjusius pavaišinti užkandžiais ir gėrimais, bet kadangi negaliu išleisti nei lito, o vogti iš parduotuvės nenoriu ir nemoku, tai atsineškite savo duonos gabaliuką ir gėrimo šlakelį.

brūkštelkit prie komentarų, kas ateisit :) zinosiu ko laukti ;)

Jei ko nepakviečiau, bet spėjat, kad taip atsitiko dėl mano pakankamai nemažo išsiblaškymo, butinai pasiimkite kartu ir atsiveskite. O jei mes nepažįstami, bet yra noro susipažinti, tai bus labai malonu jei apsilankysit.

Na, viskas, užteks čia rašinėti, einu dirbt :)

Rodyk draugams

71 diena. Kaip vėl išmokęs plaukti.

Ok, kelinta čia jau diena? :) Jo…., normaliai. Na nieko, visko būna. Svarbu, kad viskas į gerą. O buvo viskas taip. Nuo mano paskutiniojo įrašo balandžio 27 dieną, buvau pasinėręs į patalpų sutarties punktų derinimą. Kaitaliojom, kaitaliojom, kol galų gale prisikaitaliojom. Galų gale paskambino draugė Viktorija ir sako: „ką tik praėjau nuomojamas patalpas, rodos labai neblogos, gera kaina”. Aš nieko nedelsdamas paskambinau jų sąvininkui ir, per kelias dienas, t.y. per keturias nuo pirmo skambučio, aš jau turiu patalpų raktus. Labai panašus išplanavimas, įrengimas toks, kad nieko įrenginėti ir nebereikia, na, o kaina išvis nepalyginama - beveik keturis kartus mažesnė. Stiklių gatvė liko tuščia, tikiuosi kad trumpam. O aš, atsakingai ir būdamas blaivaus proto pareiškiu, kad baras bus bernardinų gatvėje. Mažos, jaukios, 34 kvadratinių metrų patalpėlės. Dviejų dalių, su iš plytų padarytomis grindimis ir dramblio kaulo spalvos sienomis su XVII a. sieninėmis spintelėmis.

 Žavu ir gera. O svarbiausia, kad atliktas labai svarbus darbas. Čia jau galima dėti didelį pliusą ir užkabinti ordiną ir padėkoti draugei, dažnai man siųsdavusiai skelbimų nuorodas ir pagaliau pastebejusiai idealias patalpas.

Sekantis svarbus žingsnis, kuo skubiau susirinkti iš kaimynų sutikimus dėl baro įrengimo. Šiuo metu tai skubiausias darbas. Visi kiti gali ir palaukti.

Žinot, kai pasirašiau šiandien sutartį, toks jausmas buvo kai išmokau plaukti. Tu stengiesi, stengiesi, kapanojiesi vietoje, o paskui tik op ir viskas, plauki, darai veiksmą toliau. Tai nepakartojama.

Rodyk draugams