BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

6 diena. Baro idėja po truputį tampa realybe

Didžiausia ir geriausia šiandienos naujiena - NT agento laiškas su atsakymu, kad baro patalpų savininkas nori susitikti dar kartą. Vakar nepaminėjau, kad nusiunčiau jam pasiūlymą, kuriame išdėsčiau pagrindinius savo reikalavimus: patalpų laikotarpis (ne mažiau kaip 5 metai), kaimynų sutikimai alkoholio licencijai gauti, įmokos už nuomą tik atsidarius ir dar keletas pastabų dėl patalpų įrengimo. Nekantriai laukiau bet kokio atsakymo, nes jei atsakymas būtų neigiamas, skubiai reikėtų ieškoti naujų. Bet, matau, kad viskas juda man reikiama linkme. Jei nori susitikti, reiškia bus dar klausimų. Aš jiems pasiruošęs. Chuck‘as Norris‘as juk irgi nebijo klausimų, jis turi visus atsakymus į visus klausimus, nes pats juos ir sugalvojo.

Taip, reikia kuo greičiau baigti patalpų klausimą, nes sustojo visi kiti darbai. Na, ne visi, bet tokie kaip tolimesnės derybos su tiekėjais, interjero dizaino kūrimas. Galų gale neaišku nei kokio dydžio šaldytuvo ar stalo reikės. O tokie klausimai kaip „ar jau turit patalpas, ar galima atvažiuoti pažiūrėti?” jau prasidėjo. Tytoj, tikiuosi, susitikimo metu galutinai sudėliosime taškus ant „i”.

Dar kartą permąsčiau jau anksčiau mano didžiausios patarėjos padarytą pastebėjimą, kad nebūtinai viską reikia padaryti nesumokant pinigų. Ir tikrai, yra barterinių mainų būdas, yra alkoholio tiekėjų marketinginės lėšos. Aišku, pastarasis upelis šiais laikais truputį ramiau sruvena, bet iš jo dar galima šiek tiek pasisemti. Tik tą daryti reikia itin atsakingai, nes marketinginių lėšų gavimo būdas turi ir neigiamų faktorių, tokių kaip riboto alkoholio asortimento (prekiauti gali tik tais gėrimais, kuriuos turi tavo tiekėjas). Todėl, jei apsisprendžiama eiti šiuo keliu, reikia itin atidžiai rinktis su kuo tartis, nes jei mėgsti kažkokį konkretų viskį, o tavo tiekėjas jo neturi, tai savo bare ar restorane tu jo taip išeina, kad nebemėgsi. Na, nebent turėsi kur po baru pakišęs. Yra dar keli dalykai, bet apie juos gal truputį vėliau.

Pastebėjau, kad vakar mane buvo aplankęs nedarbingas ir tingus pirmadienis. Kad „ant sąžinės būtų ramiau” tai parašysiu, kad truputi gėda. O jei ne dėl sąžinės, o dėl savęs, tai gėda labai. Perskaičiau vakarykštį postą ir supratau, kad čia ne kituose buvo bėda, ir ne kiti nenorėjo daryti to ar ano, bet aš pats. Matyt panašiai buvo ir su praeitu penktadieniu. Reikės šį nesusipratimą skubiai ištaisyti, nes trijų darbingų dienų per savaitę tikrai neužteks, turint galvoje, kad baras turi atsidaryti ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo projekto pradžios.

Rodyk draugams

5 diena. Skambučių tiekėjams diena

Neskaičiavau kiek šiandien laiko kalbėjau telefonu su būsimais alkoholio ir kitų prekių tiekėjais. Truputį baisoka būtų ir žiūrėti. Tikiuosi, žymės ant ausies nuo ragelio neliko ir smegenų struktūra nepakito. Pirmiausia ėmiausi valstybės įstaigų, nes šiuo etapu tiesiog reikia patikrinti kaip einasi reikalai, kokia situacija ir ar niekas nepasikeitė. Tai nepareikalavo daug jėgų ir laiko.

Antras etapas - skambučiai tiekėjams. Jų yra begalė. Standartiniu atveju skambinu didiesiems. Su jais kažkaip viskas būna greičiau ir paprasčiau. Tačiau šiuo atveju, mano sąraše yra visi, kas tik dalyvauja šioje rinkoje. Alkoholis, gaivieji gėrimai, įrankiai ir indai, įranga ir kiti veiklai reikalingi menkniekiai. Esminis klausimas - susitarti ne vien dėl gerų kainų, bet ir gauti kuo ilgesnį mokėjimo atidėjimą.

Kai kuriems idėja, atidaryti barą niekam pradžioje nemokant, pasirodė kaip mokslinės fantastikos tema. Nei mano kalbėjimas, nei asmeninės garantijos neveikė. Vienas pasakė, kad jei man pavyks, būtinai ateis pasižiūrėti, o tada gal jau ir pakalėsim apie tiekimą. Atsiprašau, bet kam reikalingas tiekėjas, jei jau viskas bus sutvarkyta ir veiks? Nesupratau.

Anksčiau kartais net pykdavau, kad tiek daug tų tiekėjų, nes norint rasti geriausią prekę ar paslaugą reikia sugaišti nemažai laiko, tačiau šiandien tuo džiaugiausi kaip mažas vaikas žaislų parduotuvėje. Gauni atsakymą, kad ne, nu ir ok, sekantis. Kai kurie ir man nepatiko, bet šiandien to nerodžiau. Taip po kelių valandų skambučių, susidarė „super“ įmonių sąrašas, su kuriomis bus galima tęsti derybas. Kaip supratau, tai nebus standartiniai pokalbiai, bet aš to ir nesitikėjau. Svarbiausia, kad prekės būtų tiekiamos gera kaina ir kad nereikėtų už jas mokėti iš kart.

Matau kad reikalai juda į priekį. Atsiranda vis daugiau minčių, ką dar galima butų padaryti, kaip viskas turėtų veikti ir atrodyti. Šiandien net suabejojau dėl patalpų tinkamumo, vakar kilo mintis, kad be užkandžių nieko nebus. O jei nieko nebus, tai reikės virtuvėlės, na, bent minimalios. Ją įrengti 47 kvm. tikrai ne pats lengviausias uždavinys. Greičiausiai tai bus baro dalis, kurioje klientui matant bus paruošiami ne tik jo gėrimai, bet ir gardūs užkandžiai. Bet kaip viskas bus pamatysime vėliau.
Rytoj antradienis, pati, mano galva, darbingiausia savaitės diena, todėl tikiuosi daug nuveikti. To paties linkiu ir Jums.

Rodyk draugams

4 diena. Nedaryk penktadienį to, ką gali padaryti pirmadienį.

Tik pradėjus darbus, susijusius su baro atidarymu, pajaučiau, kad šiandien nebus taip kaip planavau vakar. Geriausias dienos atsakymas, išgirstas apie 13 valandą „tai šiandien jau penktadienis, beveik darbas baigiasi, nieko nebespėsime padaryti, paskambinkite pirmadienį”. Ok, paskambinsiu. Jau kelias dienas esu geriausias savo telefono draugas. Bet mane mane tai užmuša. Koks skirtumas kiek dabar valandų, kokia dabar diena ir kaip kas jaučiasi? Jei dirbi tai dirbi, o jei ne, tai sėdėti ir kepi kepsnelius kokioje nors Merkinėje ar šiaip susigalvoji ką nuveikti. Gal čia tik man taip atrodo, bet juk taip ir turėtų būti. Greičiausiai taip yra dėl to, kad aš jau devynerius metus dirbu tada, kai kiti ilsisi. Turbut, kad taip, nes daugumai penktadienis yra pabaiga, o viešajame maitinime - darbo pradžia, geriausias laikas paimti aukso puodą.

Visi, kurie planuoja ateiti į šį verslą turi susitaikyti su tuo, kad teks šiek tiek pakeisti savo gyvenimo įpročius. Reikės dirbti savaitgaliais, iki vėlyvo meto ar net iki paryčių, pamiegojus kelias valandas, vėl eiti ir daryti „fun” toliau. Kai jau tą darai, patikėkite, jausmas yra nerealus. Tu darai tai, kas kelia svečiui geras emocijas, garantuoja gerą laiko praleidimą. Tai nepakartojama. Aišku, jei nepavyksta, būna be proto sunku, bet viską gali pataisyti, tik kad noro būtų.

Susiklosčius tokiai padėčiai, nusprendžiau nebegaišti savo laiko ir nebegadinti „itin darbingo” pektadienio kitiems. Įlindau į kitus reikalus, kurie dėl šios idėjos, matau, pradėjo truputį dulkėti.

Rodyk draugams

3 diena. Derybos dėl mokėjimų atidėjimo

Negaliu patikėti, bet tam sugaišau visą dieną. Aišku, ne visą dienos laiką tam skyriau, nes dar turiu ir kitus darbus nuveikti, susijusius su mano konsultacine veikla, bet skambučių kiekis mane nustebino. „Paskambinkite tam, anam, trečiam”, - pradžioje buvo tik tokie atsakymai. O paskui  pasedėjau, išgėriau arbatos ir supratau, kad ne į tas duris beldžiuosi. Patarimas - jei reikia atsakymo į nestandartinį, nenumatytą klausimą - reikia kreiptis tiesiai į viršininką, direktorių ir t.t., žodžiu - į Vadą, iš didžiosios raidės.  Jei klausimas standartinis, tai viskas tvarkoje, bet čia juk ne šiaip koks reikalas, o baro atidarymas neinvestuojant į jį nei lito. Po pirmojo skambučio pagalvojau, kad gal man tikrai su galva negerai. Bet, jei ir taip, atsakymus aš turiu gauti. Turiu paminėti, kad sumos, apie kurias eina kalba, yra: 1300 lt - miesto savivaldybei, už prekybos alkoholiu licencijos išdavimą ir 50 arba 100 lt (priklausomai nuo darbuotojų bare skaičiaus) veterinarijos tarnybai, už maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo išdavimą.

Paskambinau į savivaldybę. Prajuokinau, kiek girdėjau, visas skyriuje sėdinčias moteris. Pasijuokiau kartu ir aš, negi gaila. Bet gavus atsakymus, kad čia teks net įstatymus pakeisti, juokinga nebebuvo. Nenuleidau rankų - paprašiau, kad mane sujungtų su skyriaus vedėja, ir tada man reikalingi atsakymai pasipylė nedelsiant. Pasirodo, viskas galima, viskas įmanoma, tik viską reikia kruopščiai suderinti. Tam reikės laiko ir dar kelių ar keliolikos, ai, nors ir keliasdešimt skambučių ir reikalas pajudės iš vietos. Kitas skambutis rytoj. Jau turėtų būti teisininkų išvados.

Skambindamas į veterinarijos tarnybą jau buvau gudrus. Susiradau vadovo vardą, pavardę, kontaktus ir paskambinus nekilo jokių problemų. Išskyrus vieną, jis buvo išvykęs į neeilinius tikrinimus. Skambinau reguliariai, kas valandą. Administratorė vos išgirdusi mano balsą sakydavo „laba diena, dar negrįžo”. Su viršininku susisiekiau tik gerokai po pietų. Buvo verta. Esu sužavėtas jo požiūriu į mano idėją, pajaučiau visišką palaikymą, gavau reikiamų asmenų, kurie turėtų palaiminti atidėtą mokėjimą, kontaktus. Negana to, dar aptarėme ir kitus klausimus, susijusius su dokumentų tvarkymu ir patikrų tvarkos supaprastinimu. Galiu sakyti, kad skambutis tuo pačiu buvo labai naudingas ir mano kitoms veikloms, o ateityje, tikiuosi, ir mano klientams.

Taigi, matau, kad valstybinės institucijos - judinamas reikalas, tiksliau pačios jos kuo puikiausiai juda, tik nereikia bijoti jų prašyti. Nepagavau tik įmonės, registruojančios domenus, Vado, bet tikiuosi rytoj jis jau bus pasiekiamas.

Atsakingai pareiškiu, kad šiandien buvo nerealiai turtinga diena, daug padaryta. Rezultatų, dar aišku, teks mažumėlę palaukti, bet, kaip sako „gera pradžia - pusė darbo”.

Beje, vakarykštis susitikimas su patalpų savininku praėjo labai sklandžiai. Pristačiau savo idėją, aptarėme esmines sutarties sąlygas, ateities planus, galimą bendradarbiavimą. Jo verslas visiškai greta, toje pačioje gatvėje, susijęs su maitinimu. Trečias susitikimas pirmadienį, bet kuo anksčiau pradėsiu jam ruoštis, tuo bus geriau, nes dienos bėga per daug greitai. O pasiruošti yra ką, nes pirmadienį jį arba įtikinsiu savo idėja, arba ne. Turint galvoje, kad patalpos barui yra išnuomojamos bent 5 metams, patikimumo kriterijus yra labai svarbus.

Jau ketvirtadienis. Rytoj paskutinė darbo savaitės diena, todėl norint, kad savaitgalį mintys „galima ir kaip, ar negalima” nekvaršintų galvos, būtinai turiu gauti galutinius atsakymus iš institucijų su kuo, ką ir kaip derinti, kad viskas pavyktų.

Rodyk draugams

2 diena

Ok. Važiuojam toliau.

Veiksmų planas yra. Būsiu atviras, aš jo vakar nedariau, per daug buvo geras vakaras su per daug negera pabaiga, todėl nebuvo jokio noro. Bet šiandien nauja diena. Ne veltui, matyt, sako, kad rytas už vakarą protingesnis.

Susidėliojęs veiksmus supratau vieną - plano rašymas nebus pats sunkiausias dalykas. Kaip jau minėjau, užduotis yra atidaryti barą neinvestuojant į jį nei vieno lito. Pirmas punktas - patalpų paieška. Reikės savininkus įtikinti projekto sėkme ir sudaryti tokią nuomos sutartį, pagal kurią mokėjimai už nuomą būtų daromi tik atsidarius. Užduotis ne iš lengviausių, nors NT rinka ir apmirusi, bet kiekvienas versle nori gauti naudos. Tikiu, kad man pavyks.

Vakar apžiūrėjau dvejas patalpas. Vienas iš kart išbraukiau iš sąrašo, nes išsiaiškinau, kad ateityje bus problemų su kaimynais. Kaip tyčia išėjo vienas iš jų ir, paklaustas ką mano apie baro atsiradimą iš kart pasakė, kad jokių sutikimų nebus. Patarimas - net nežiūrėti į patalpas, kurios ribojasi su gyventojais, kurie priešiškai nusiteikę viešojo maitinimo ar pramogų įmonės atsiradimui kaimynystėje. Gal pradžioje ir pavyks susitarti ir gauti jų sutikimus (jų reikia norint gauti alkoholio licenciją), tačiau pradėjus veiklą, dėl triukšmo, lankytojų srauto, anksčiau ar vėliau kils sunkumų, kurie galų gale gali kainuoti ir licencijos praradimą. Turbūt niekam nereikia sakyti, kad atvykus policijai vakarėlio atmostfera tampa lygi nuliui.

Antras patarimas - reikalaukite visos informacijos iš NT agento jau per pirmąją patalpų apžiūrą. Jie dažnai linkę nutylėti tokius dalykus kaip patalpų trūkumai (vandentiekis, elektros įvado galingumas), nedraugiški kaimynai. Kai kurie jos tiesiog nežino, bet dauguma paprasčiausiai nemato reikalo tą pasakyti. Patalpų apžiūra,  kaip ir nenaujo automobilio, turi prasidėti nuo trūkumų paieškos. Kuo daugiau jų rasite, tuo daugiau šansų turėsite suderėti mažesnę nuomos kainą ir kitas sąlygas. Būna ir taip, kad patalpos pasirodo iš vis netinkamos.

Taip pat vakar apžiūrėjau patalpas, esančias Stiklių gatvėje. Pirminė apžiūra paliko labai gerą įspūdį. Plotas tinkamas, komunikacijos renovuotos, puiki lokacija, nėra piktų kaimynų. Vienintelis trūkumas - nėra parkingo. Nors gerai pagalvojus ir pasvėrus visus už ir prieš, manau, į barą ir nevertėtų važiuoti su mašina, o jei jau taip ir atsitiko, tai ją galima pastatyti toliau ir ateiti. Dar vienas privalumas - savininkas gali suremontuoti ir įrengti patalpas pagal nuomininko pageidavimą. Tai, aišku, atsilieps nuomos kainai, tačiau ši opcija yra priimtina nes nepareikalaus pirminių investicijų.

Šiandien 14.30 antras susitikimas su patalpų savininku, kuriame jau pristatysiu savo idėją ir aptarsime galimą sutarties sudarymą. Pasakysiu atvirai - manau sunkiausia dalis bus tartis dėl atidėtų mokėjimų. Produktų ir kitų reikmenų tiekėjus įtikinti bus daug lengviau, nes jiems reikia apyvartos, o čia reikia patikimumo.Tikiu, kad man pavyks.

Šiandien dar reikia padaryti sekančius darbus:

  • Susitarti dėl atidėto mokėjimo su internetinio puslapio serverio savininkais;
  • Susitarti dėl maisto subjekto tvarkymo pažymėjimo gavimo iki apmokėjimo;
  • Susitarti su savivaldybe dėl alkoholio licencijos išdavimo iki apmokėjimo.

Atlikus šiuos darbus stipriai pasistūmėsiu į priekį, nes su įstaigomis menki juokai. Aš niekada neatsisakau gero jumoro dozės, bet su tais dėdėmis ir tetomis reikia ramiai.

Rodyk draugams

1 diena

As nežinau kaip bus, kas bus ir ar iš vis bus. Aš žinau kaip atidaryti barą, žinau ko jam reikia, kaip viskas turi veikti, bet viskas kas veikia turi savo kainą. O mano kaina šiame projekte bus lygi nuliui. Daugelis, kas neturi verslui pinigų, jų pasiskolina. As padariau dėžutę, savo įsivaizduojamąjį paskolas teikiantį banką, į kurią įdėjau 0 centų.

Ateini prie dėžutės, paprašai, sako: nėra šiandien. Na nėra tai nėra.

Idėja labai gera, na bent man taip atrodo, bet to neužteks. Ir pirmas dalykas, kurio man reikės, bus planas. Aiskus, detalus, su deadline‘ais. Kiek jis bus realus, matysim, bet be jo negalima toliau žengti nei žingsnio. O žingsnių bus daug. Ir įdomių ir visiskai išvedančių iš kantrybės.

Šis reikalas šiandien man primena ėjimą dykuma, kurioje turi tik vandens. Šiuo konkrečiu atveju vandenį man atstos mano žinios. Ar man pavyks, pamatysime vėliau.

Šiandien aš turiu, iki sumerkiant akis, pasiruošti veiksmų planą, todėl nedelsdamas to ir imsiuosi.

 

Tadas

Rodyk draugams