Pagaliau atėjo laikas, kai mūsų namai, nors ir po truputį, atgauna savo pradinį vaizdą. Kalbu apie visą tai, kas buvo išnešta į Piccolo. Taurės, įrankiai, puodai ir kiti rakandai. Pirmoji bilietą namo laimėjo tarka. Ačiū jai labai, kad atlaikė ne jai skirtą krūvį, nesulūžo ir manęs nesužeidė.

Antrieji sugrįžo stalo įrankiai. Šiek tiek subraižyti, bet visi sveiki gyvi. Žinot, pagalvojau, kad jie dabar kaip kokie atsargos karininkai. Atitarnavę, gavę begalę ordinų ir padėkų, ramiai ilsisi. Bet, esant reikalui, vėl drąsiai galėtų atlikti savo pareigą. Kiek kitaip yra su taurėmis ir stiklinėmis. Taurės liko dvejos, o stiklinės vis dar tebetarnauja.

Tuo pačiu įvyko ir nemažas indų bei įrankių papildymas. Kadangi pritrūko stalo įrankių, nusipirkome dar vieną komplektą, bet labai greitai pasigailėjome, nes jame buvo tik dvylika komplektų, o vietų pas mus penkiolika. Reiškė, kad vienu metu salėje bus skirtingi įrankiai, kurie maišysis ir tai trukdys darbui. Po menesio, parduotuvėje Karolina „sumedžiojo” akciją įrankiams ir nupirko visų po šešiasdešimt. Senieji, pasoginiai, įrankiai iškeliavo namo, antrieji sugulė į dėžutę, del visa ko (tas visa kas atsitiko šiandien ir jie buvo panaudoti), o naujieji dirba pilnu tempu. Lygiai taip buvo ir su taurėmis, tik niekas niekur nekeliavo, visos dirba. Vienai kitai per savaitę neišlaiko nervai, bet šiaip dūžių nedaug. Nupirkome ir daugiau ąsotėlių. Dabar kiekvienam stalui galima pastatyti po atskirą, nes iki šiol dėliodavom nuo vieno stalo ant kito.

Virtuvėje irgi būta papilnėjimo. Du dideli puodai sriubai ir ragu, maišymo indai, nauja tarka. Blenderis, visą laiką namie trukdęs, rado savo garbingą vietą braškių smulkinimo skyriuje. Nusipirkome ir dėžes daržovėms bei vaisiams. Taip labai gerai išsisprendė sandėliavimo vieta. Sudedi vieną ant kitos ir viskas.

Vos nepamiršau apie sulčiaspaudę. Gamintojas sako, kad tyliausia rinkoje. Nesiginčysiu, bet spaudžia labai gerai. Taip meniu atsirado šviežios apelsinų ir greipfrutų sultys. Turime ir daržovių sulčiaspaudę, bet dar nei karto nepadariau nei vienos stiklinės. Kai turiu morkų, tai niekas neprašo, o kai paprašo, būtinai jos pasibaigusios.

Ir kelios kitos smulkmenėlis atsirado. Keramikiniai šaukšteliai, mediniai arkliukai iš Kaziuko mugės ir kitokie niekučiai. Žodžiu, Piccolo pilnėja, tampa patogesnis ir jaukesnis.

Visos šios investicijos, tiesą pasakius, buvo gerai apsvarstytos. Skaičiavome, planavome, svarstėme ar tai būtina. Bet tai leido ir leidžia Piccolo augti ir kokybiškai aptarnauti svečius. Šiuo metu salė kaip ir aprūpinta viskuo, kas būtiniausia, o eilėje laukia virtuvė. Bet čia vėliau, daug vėliau.

Patiko (18)

Rodyk draugams