Taip kadaise dainavo Queen, po kelių dešimtmečių kitaip, bet apie tą patį Robbie Williams, o dabar ir Piccolo pagaliau oficialiai gali tai pasakyti. Tikrai taip. Vakar, pirmadienį gavau pažymėjimą ir esu užregistruotas maisto tvarkytojų registre.

Tiesą pasakius, jau penktadienį po pietų žinojau, kad viskas tvarkoje, nes po inspektorės pakartotinio apsilankymo ir detalios apžiūros, akte perskaičiau, kad pažymėjimas bus išduotas, bet tylėjau kaip žemė, kol nelaikiau pažymėjimo rankose. Vieną kartą jau prisišnekėjau, ačiū, nebenorėjau ir vėl. Tai ką, op op op op ooooop. Geras jausmas.

Po patikrinimo, kai jau buvo aišku, kad pirmadienį atsidarysim, skubėjom pasiruošti startui. Karolina pasiuvo staltieses.

 

 

Pasirodo jos gali atlikti dvigubą funkciją - papuošti stalą ir tapti žaidimo su vandens lašeliais vieta. Kažkokiu būdu jie nesusigeria į staltiesę, o bėgioja po paviršių. Gali vedžioti pirštu, gali papūsti, sujungti iš kelių mažų vieną didelį. Tiesą pasakius seniai jau taip nesilinksminau prie stalo. Tai jei bus noro išbandyti šį naują stalo žaidimą, prašom. Užpilat vandens ant staltiesės ir pirmyn.

Išsprendėm klausimą ir su apšvietimu. Ne pagal planą, bet pamačius dvigubai nukainuotus šviestuvus neatsilaikiau. Tiesą pasakius tai ne šviestuvai,o žibintai, į kuriuos dedasi žvakės. Bet, pasirodo, išgręžus skylutę viršuje ir pravedus laidą, žibintas tampa jaukiu šviestuvu.

Šioje vietoje nusižengėme projekto taisyklei neišleisti-neuždirbus, bet vaizdas atperka. Kaip ir svarstyklės, kurių pagalba man buvo būtina.

 

Maksimaliai, kiek šiandien galime, pasirūpinus restoranėlio interjeru, ėmiausi lazanijos. Žinoma, ateityje restoranėlyje atsiras paveikslai, nuotraukos ir kitos detalės, kurios padarys jį dar jaukesniu, bet visa tai atsiras jau iš restoranėlio pajamų, o kol kas prašysime svečių kantrybės, jei kažkas aplinkoje atrodo netobula.

Taigi lazanja. Šį kartą iš naminių lakštų. Man nepavyko rasti nei sausų, nei beveik šviežių lakštų, nei pasigaminti jų su kočėlu taip, kad lazanja būtų tinkama tiekti ant stalo. Makaronų mašinėlė išsprendė ir tai.Tik šį kartą, neįvertinęs, kad lakštai šviežut šviežutėliai, lazanją šiek tiek perkepiau. Niekuo kitu nebegaliu paaiškinti to, kad ji buvo kiek sausoka. Labai nedaug, bet iki visiško tobulo patiekalo trūko daugiau padažo.

 

Pirmoji diena praėjo be didelių siurprizų. Atėjo pietautojas Rokas ir trys pirmą kartą apsilankę svečiai. Vienas iš jų manęs kelias savaites sms‘u klausdavo ar jau kepam. Žinojau apie ką jis kalba ir vis rašydavau, kad dar ne. Ir taip kelis kartus. Pagaliau pirmadienį galėjau jį nudžiuginti, parašydamas, kad kepam. Ir nuo šiandienos galėsiu džiuginti kas dieną, nes šiandienos lazanija nereali. Gal ir neturėčiau taip rašyti, nes rodos, kad truputį giriuosi, bet iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau pagaminau būtent tokią, kokios norėjau. Išlaikiusi formą, sultinga, atgnybus nutystančia mozzarella ir šiek tiek apskrudusiu, traškiu viršumi. Gerai sako, kad belskis ir bus atidaryta.

O mes, kad belstis nereikėtų, laukiame visų plačiai atidarytomis durimis ir dar platesnėmis šypsenomis ir kviečiame pabūti Garfield‘ais. O kas norėsite kažko kito, o ne lazanjos, bus naminių makaronų su vištiena ir pomidoriukais, arba vegetariškos. Pietums visada turime ir sriubos, šitoje darganoje ji būtina. Beje, iš Ievos turiu užsakymą pagaminti lazanją su varške ir špinatais. Kokios dar rūšies lazanjos norėtumėte?

Ačiū, Aiste, už fotosesiją!

Ponas Makaronas.

Patiko (14)

Rodyk draugams