Netikit? Aš irgi netikiu. Rimtai. Bet visi darbai baigti. Sakydamas visi, turiu galvoje tuos darbus, kuriuos reikėjo padaryti iki atsidarant. Jų planuose dar nemažai. Ir sienų dažymas, ir indai, ir dar kokių penkiasdešimt punktų, bet pradžiai pakaks. Kadaise, studijų metais, važiuodamas šaukiau troleibuso vairuotojui „išleiskite moterį”, o dabar visa širdimi klykiu: „įleiskite mane pagaliau į virtuvę”. Šiandien, baigęs darbus, atsisėdau virtuvėje ant grindų, apsidairiau aplink ir taip gera pasidarė, kažkaip ramu. Leidau sau prisiminti ir tą fantastišką darbo savaitę ir tuo pačiu pasvajoti bei apmąstyti, kaip viskas bus dabar. Ką gaminsiu, kaip pirksiu produktus ir netyčia numesiu sugedusius ant žemės, kad kiti, mažiau žiūrintys, nebepirktų.

Aš taip darau ne tam, kad čia kažkas „kieto”, bet dėl to, kad labai apmaudu mokėti už supuvusius vaisius ar daržoves tiek pat kiek ir už gerus. Bendrai tai galėtų prekybos centruose būti krepšeliai ar kitokios talpos, į kurias galima būtų įdėti sugedusius produktus. Tada ir man nereikėtų mėtyti jų ant žemės ir prekyba būtų sąžininga.

Man, šiuo metu, iki visiškos ramybės dar trūksta vieno dokumento - MTSPP. Ryt iš pat ryto vežu prašymą su kitais dokumentais į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Ar aš bijau? Taip. Jei baimę galima būtų išreikšti kita forma, su gerai žinomu posakiu apie kelnes, tai jau bučiau pakeitęs kokį tūkstantį „pampersų”. Bet tuo pačiu yra ir kažkokia ramybė. Bet kokiu atveju viskas bus gerai.

 

Patiko (7)

Rodyk draugams