Šiandien gaminau spaghetti bolognese. Paprastai ir pakankamai greitai pagaminamas patiekalas. Svarbiausia buvo spėti iki pietų pagaminti padažą ir, vėliau nepervirti makaronų. Pavyko abu uždaviniai. Ragu buvo kaip tik dvyliktai.

Pirmieji svečiai, paskambino pranešti, kad bus lygiai dvyliktą, kas leido tik atėjus patiekti ką tik pagamintą maistą. Sulaukiau pirmųjų pagyrimų ir pastabų, kad galėtų būti ir sriubos, ir kaip bebūtų keista, kad porcijos kiek per didelės. Bet geriau nesuvalgyti visko nei išeiti nepavalgiusiam. Malonu buvo stebėti pietaujančius, gaudyti pirmo kasnio emocijas, kurios mano džiaugsmui, buvo teigiamos. Pirmas įspūdis būna pats svarbiausias. O jei žmogus sako, kad būtinai ateis ir rytoj, vadinasi, viskas pavyko.

Šiandien Piccolo Canopi pietavo trijų žmonių kompanija. Metus dirbančiam restoranui būtų mažai, net labai, bet pirmai dienai pats tas. Rytoj, kiek žinau, jau bus daugiau. Sakau taip todėl, kad kaip ir planavau, tie kas ateina, prieš ateidami paskambina. Taip aš žinau kiek ir ko pagaminti ir svečiai žino, kad nereikės laukti. Tai itin aktualu per pietus. Vėliau šią praktiką perkelsiu ir vakarienei. Taip aš galėsiu tiksliai planuoti savo darbą, perkamų produktų kiekį, o svečiai bus garantuoti, kad mano laikas, kuomet jie bus Piccolo, bus skirtas tik jiems. Graži tradicija bus, vėl gi kaip namie. Juk eidami pas kažką į svečius taip pat pranešame, kad užsuksime. Tokią praktiką pamačiau būdamas stažuotėje Reggio nell Emillia restorane Olivo dei Laghi. Dauguma atvykstančių praneša apie savo vizitą, o šefas jau žino ko tikėtis. Aišku, yra ir šiaip atvykstantis žmonių srautas, bei tai mažoji dalis. Matysim kaip čia bus, bet būtų smagu.

Šiandien, vėl gi pagal itališką receptą, pabandysiu pagaminti spaghetti carbonara. Vakare ateis mūsų šeimos draugė, kaip mes sakome mūsų šeimos narys, su mama. Jos mama kelis metus gyveno italijoje ir gamina carbonara itin skaniai. Nekantrauju pamatyti ir pats pagaminti. Jei viskas bus gerai, ryt šis patiekalas bus pietums. Dar galvoje sukasi mintis pagaminti ir vištienos krūtinėlę su teriyaki padažu, pateikiamą su apkeptais špinatais ir vyšniniais pomidoriukais. Jaučiu, kad mintis susisuks ir patiekalas atsiras. Gal būt ne per pietus, nes savikaina nemaža, bet vakare tikrai. Na ir būtinai sriuba. Greičiausiai tai bus pievagrybių sriuba su vištiena. Ne kartą ją viriau ir nei karto nenusivyliau.

O dabar truputis liūdnos gaidos. Nežinau kaip tą padaryti, bet reikia pabaigti remonto darbus. Na kaip atrodo, pusė lupta, pusė skusta. Aš čia apie kėdes. Laukia jos mano rankų išsiilgusios. Bet prisižadėjau sau visais šventaisiais per šią savaitę atidaryti ir antrąją salę, nes labai norėčiau, kad kitą savaitę jau pietautų ne trys ir ne penki svečiai.

Patiko (8)

Rodyk draugams